KTU ekonomisto akimis: Rusijos ekonomikos griūties slenkstis – čia pat

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Siekiant stabilizuoti staigų šalies valiutos nuvertėjimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė apie palūkanų normos kilimą, įpareigojo eksportuojančias įmones parduoti 80 procentų savo pajamų užsienio valiuta, tačiau sankcijos iš Vakarų nuolat pildomos naujais ribojimais. Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Vytauto Snieškos, tai – tik pradžia.

Laukiant Rusijos bankų atskyrimo nuo SWITF sistemos, kuris palies dalį šalies bankinio sektoriaus, diskusijos dėl tolesnių sankcijų nėra nutraukiamos. Rusijos Federacijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje, Europos Sąjunga svarsto galimybes mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų žaliavų, o Lietuvoje vis garsiau kalbama apie rusiškų prekių ir įmonių boikotą.

Atjungimui nuo SWITF ruoštasi jau seniai

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus teigimu, SWIFT – tai saugi bankų bendravimo sistema, kuria, naudojant specialią programinę įrangą, perduodami nurodymai pradėti mokėjimus tarp finansinį sandorį atliekančių bankų. Pasaulinė tarpbankinių atsiskaitymų sistema užtikrina tarptautinių pervedimų saugumą ir šiuo metu aptarnauja per 11000 institucijų daugiau nei 200 šalių ir teritorijų.

„Tam tikrų bankų atskyrimas nuo SWIFT sistemos labai apsunkins tarptautinius mokėjimus, taps sudėtinga atlikti tarpbankinius pavedimus ir patikrinti jų saugumą, įvertinti, ar lėšų pervedimai atliekami laikantis tarptautinių sankcijų“, – sako V. Snieška.

ES sankcijų paketas, atjungiantis dalį Rusijos bankų nuo SWIFT mokėjimų sistemos, suduos skaudų smūgį šalies importui ir eksportui. Tai sutrikdys prekių pirkimą iš užsienio šalių, žaliavų pardavimus tarptautinėje rinkoje, mat pervedimo operacijos užtruks ilgiau, nei įprasta.

Rusija jau senokai ruošėsi galimoms Vakarų sankcijoms – tą liudija SPFS sistema, sukurta kaip alternatyva SWIFT, kuri leis Rusijos bankams atlikti tarpusavio sandorius. Nors SPFS planuoja tapti tarptautiniu mokėjimų atsiskaitymo kanalu, šiuo metu ja naudojasi vos per 300 institucijų, o šios sistemos aptarnaujamas sandorių skaičius sudaro tik keletą procentų Rusijos tarpbankinių finansinių operacijų.

„Net ir turint SPFS tinklą, atjungimas nuo SWIFT sistemos sukels problemų daugeliui Rusijos gyventojų ir verslų: kai kas pasiges mėgstamų maisto produktų, o kai kas negalės išsaugoti savo gamybos pajėgumų dėl medžiagų, atsarginių dalių, žaliavų ar vaistų trūkumo, žlugs įmonės, didės nedarbas“, – numato ekonomistas.

Aktyvų įšaldymas – bene visose užsienio šalyse

Pagal Rusijos centrinio banko ataskaitą, didžiausi šalies rezervai laikomi auksu pačioje Rusijoje (21 proc.) ir užsienio valiutomis Kinijoje (13,8 proc.), Prancūzijoje (12,2 proc.), Japonijoje (10 proc.), Vokietijoje (9,5 proc.), Jungtinės Amerikos Valstijos (6,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (4,5 proc.) ir kitose šalyse. Tačiau nuo šios savaitės Rusijos turtas beveik visose užsienio valstybėse – įšaldytas. Prie ES sankcijų prisijungė ir didžiojo septyneto šalys: JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija, Kanada.

„Tai yra labai skaudi priemonė Rusijai, – pastebi V. Snieška, – tačiau jos pasekmes šalis jau dabar bando mažinti ribodama tarptautinį kapitalo judėjimą iš ir į Rusiją, atimant iš šalies verslininkų, parduodančių prekes užsienyje, net 80% uždirbtos užsienio valiutos, priverstinai ją keičiant į rublius.“

KTU ekonomistas pabrėžia, jog ES krypsta į visų įmanomų sankcijų Rusijai, net apie kurias visuomenė dar nekalba, panaudojimą, tokiu būdu užtikrinant efektyvų jų poveikį Rusijai dėl agresijos Ukrainos atžvilgiu. Nors Rusijos centrinio banko operacijų ir turto apribojimas daro didžiulę žalą tiek šalies turtingiausiems, tiek paprastiems žmonėms, svarbu kurti kitas ateities strategijas esamai situacijai spręsti.

„Ekonominės sankcijos Rusijai kainuos, ir kainuos daug, tačiau reikia turėti galvoje, kad bet kokių šokų poveikis ilgesniu laikotarpiu silpsta adaptuojantis ekonomikos struktūrai, koreguojant vartojimo įpročius ar technologijas“, – akcentuoja ekonomistas.

Lietuvos socialinėje erdvėje rodomos pastangos reikšti solidarumą su Ukraina atsisakant rusiškų prekių, profesoriaus teigimu, nėra perniek. Rusiškų prekių boikotas skatina Lietuvos įmones nutraukti ryšius su Rusijos Federacija, todėl eksportuotojams teks keisti tarptautinės prekybos kryptį.

„Lietuvių vienybė rodo, jog apribojimus galima taikyti pasitelkiant ne tik finansinius metodus. Tai –  viena iš didžiųjų sankcijų“, – pasakoja V. Snieška.

Ekonominė griūtis neišvengiama

Kalbėdamas apie Rusijos ateitį, ekspertas išskiria keletą galimų scenarijų. Vienas jų – siekdama suvaldyti ekonominių sankcijų keliamą žalą ir Bendrojo vidaus produkto indekso rodmenis, Rusija gali riboti šalies importą.

„Rusija galės eksportuoti į daugumą Vakarų šalių tik tas žaliavas, kurios gyvybiškai reikalingos tų šalių ekonomikai, visas kitas eksportas bus negailestingai ribojamas. Kadangi BVP priklauso nuo grynojo eksporto – nuo skirtumo tarp eksporto ir importo verčių – tikėtina, kad Rusija imsis maksimalaus importo į Rusiją ribojimo. Be abejo, tie procesai neigiamai paveiks Rusijos BVP augimą, ypač trumpuoju laikotarpiu“, – prognozuoja V. Snieška

Tačiau į šalį įvežamų prekių ribojimas gali būti ne vienintelė Rusijos strategija. Eksperto teigimu, ES sankcijų paketas taiko tam tikras išimtis, pavyzdžiui, leidžiančias Europai pirkti Rusijos energetinius išteklius bei funkcionuoti kai kurioms įmonėms sukurtoms ES šalių investicijomis. Nors šiuo žingsniu siekiama sankcijomis padaryti kuo mažesnę įtaką ES šalims, tai rodo Europos priklausomybę nuo Rusijos.

„Galime sulaukti ir Rusijos energetinių išteklių eksporto ribojimo siekiant atkeršyti Vakarų šalims. Tai papildomai sumažintų Rusijos BVP“, – sako ekonomistas.

Rusijos Federacijos ekonominė griūtis – neišvengiama, tačiau jos gali tekti palaukti. KTU profesorius teigia, jog žlugimo ankstyvieji požymiai jau yra matomi.

„Kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, yra galimi įvairūs tokių konfliktiškų šalių raidos scenarijai. Kartais užtenka nedidelio ekonominio šoko, ir vyriausybės greitai žlunga. Yra ir kitokių pavyzdžių, kai šalys agresorės pasuka totalitarizmo keliu, griežtai varžydamos savo piliečių teises pereina prie komandinio ekonomikos valdymo, mobilizuoja visus turimus resursus, tada griūties procesas užtrunka ilgiau, bet ilgainiui jis vis tiek įvyksta“, – teigia V. Snieška.