KTU psichologė Milda Perminienė: AMŽINAI JAUNA?

Neilgai vaiku krykštausi,

Neilgai jaunystė bus,

Greit pakąs jos švelnius žiedus ir nuskins ruduo baisus.

Todėl juokis ir naudokis kol dar laikas kol gali,

Nes paskui veltui ją šauksi – bus jaunystė jau toli.

Kai buvau 8-9-erių metų, tarp močiutės užrašų radau šį trumpą eilėraštuką kartu su iliustracija – linksmai nusiteikusių vabalėlių būrys, nešinas įvairiais muzikos instrumentais žygiavo per pievą. Eilėraštukas kartu su iliustracija parašytas prieš maždaug 70 metų. Jį sukūrė močiutės sesuo, kurią prieš trejus metus pražudė vėžys. Tą kartą man labiausiai patiko ranka pieštas paveikslėlis, tačiau dabar dažnai susimąstau apie užrašytus žodžius.

Fiziniai pokyčiai

Pasak filosofo egzistencialisto Martin‘o Heidegger’io, žmogaus gyvenimas yra ėjimas į mirtį. Dažnai tą sąmoningai suvokiame, pradėję pastebėti pirmuosius išorinius senėjimo požymius. Štai kaip juos aprašo mokslininkai: sausėja ir raukšlėjasi oda, glemba kūnas, atsiranda amžiaus dėmės, plonėja bei spalvą praranda plaukai. Nors šie biologiniai pokyčiai yra visiškai natūralūs, dažnai jie kelia baimę. Viena iš tokios baimės priežasčių, jog pasikeitusi išvaizda neatitiks visuomenėje priimtų grožio normų (siejančių grožį su jaunyste) ir žmogus taps nebematomas.

Graži = Jauna?

„Ir tavo oda atrodo jauniau“ „Tobula oda vos per savaitę!“ „Stangrink odą tris kart efektyviau!”

TV laidos, filmai prisideda prie visuomenėje formuojamo grožio suvokimo. Reklama manipuliuoja jaunystės kultu: demonstruojamos lieknos kūno formos, švytinti oda ir tobuli plaukai moterį priverčia jaustis menkavertiškai. Vis dėl to, akimirksniu pasiūlomas būdas kaip tą menkavertiškumą įveikti –įsigyti kremą, šampūną, maisto papildus ar kreiptis į grožio/ plastinės chirurgijos specialistus. Mokslininkai taip pat sako, kad net TV laidose ir serialuose (pvz. Seksas ir miestas), kuriuose stengiamasi parodyti moterų lygybę su vyrais, demonstruojamos lieknos, gražios herojės, netiesiogiai sakant, kad norint būti sėkmingai ir laimingai, reikia atrodyti jaunatviškai.

Tyrimai atskleidžia, kad vyresnio ir senyvo amžiaus moterys daug rečiau rodomos televizijoje, kino filmuose, o jei rodomos – jų vaidmuo ne pagrindinis arba jos vaizduojamos kaip vienišos, liūdnos senelės. Ironiška, tačiau daugiausia televiziją žiūri senyvo amžiaus žmonės, kuriuos pačius retai galime pamatyti TV.

Kino filmuose vyresnio amžiaus moteris retai vaizduojama kaip seksuali, o seksualiniai jos troškimai dažnai parodijuojami. Jei vyresnio amžiaus moteris vaidina intymiose filmo scenose, dažniausiai ji yra atlikusi vieną ar kelias plastines operacijas, režisierius nerodo kūno realistiškai (maskuoja šešėliais, rodo tik atskiras kūno dalis) arba naudoja kūno dublerę, sukuriančią patrauklesnio kūno įvaizdį. Taigi, toks natūralių biologinių procesų neatitinkančio moters kūno vaizdavimas iškreipia visuomenės suvokimą apie tai, kaip turėtų atrodyti 40, 50, 60, 70-ies metų moteris.

Šalia iškreipiamo moters amžiaus ir išvaizdos suvokimo, šiandien dažnai reklamuojamos plastinės operacijos ir kitos medicininės intervencijos (pvz. botokso injekcijos). Rengiami realybės šou, kurių metu grožio ir plastinės chirurgijos specialistai atlieka moters transformaciją, atjaunindami ją 10 ar 20-čia metų.

Dvigubi standartai

Medijų rodomas išskirtinis dėmesys moters grožiui ir jaunystei formuoja dar vieną įsitikinimą – grožis ir jaunatviška išvaizda yra labiau moters nei vyro reikalas. Pavyzdžiui, iš moters tradiciškai tikimasi patrauklumo, seksualumo, kuris siejasi su jaunatviška išvaizda. Tuo tarpu, vyrų amžius siejamas su patraukliomis ir pageidaujamomis savybėmis, pvz. kompetencija, nepriklausomybe, kontrole. Taigi, raukšlelė apie akis ar žilų plaukų gija gali būti vertinama kaip patrauklumo ženklas tarp vyrų, tačiau kaip trūkumas moters išvaizdoje.

Turint galvoje šiuos dažnai pastebimus visuomeninius stereotipus, natūralu, kad vidutiniame amžiuje moterys dažniau nei vyrai yra nepatenkintos savo išvaizda. Be to, mokslininkai pastebi, kad ryšys tarp išvaizdos ir teigiamo savęs vertinamo yra daug stipresnis tarp moterų nei tarp vyrų.

Spąstai

– Kaip liūdna! – tyliai tarė Dorianas Grėjus, vis dar neatitraukdamas akių nuo portreto.- Kaip liūdna! Aš pasensiu, pasidarysiu bjaurus ir baisus. O šis portretas visada liks jaunas. Niekada nebus senesnis, negu šią birželio dieną… O jeigu būtų atvirkščiai! Jei visada jaunas galėčiau likti aš, o portretas pasentų! Už tai… Už tai viską atiduočiau. Taip, nieko pasaulyje nepagailėčiau! Savo sielą atiduočiau!

Oskaras Vaildas „Doriano Grėjaus portretas“

Iš tiesų, kai kurios moterys dėl jaunystės daug ką atiduotų. Mokslininkės Diane Cepanec ir Barbara Payne teigia, kad egzistuoja socialinis spaudimas, kuris moterį skatina atrodyti patraukliai ir … jaunai. Siekiant išlaikyti jaunystę naudojamos kosmetinės priemonės, kremai, kurios, kaip rodo kai kurie tyrimai JAV, dažnai nedemonstruoja moksliškai įrodyto poveikio. Taigi, galiausiai, žūtbūtinė kova prieš gamtą tampa pagrindiniu varikliu plastinės chirurgijos industrijai. Apklausos rodo, kad apie 90 procentų plastinių chirurgų pacientų yra – moterys.

Moters reakcija į pirmuosius išorinius senėjimo požymius gali priklausyti nuo to, kiek jos išvaizda padėjo jai pasiekti konkrečių tikslų. Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, buvusios gražios jaunystėje turi didesnę tikimybę būti nepatenkintos savo kūnu ar net sirgti depresija vidutiniame amžiuje. Jei moters pagrindinis resursas buvo grožis, laikui bėgant gali būti sunku susitaikyti su jo praradimu. Taigi, visuomenėje egzistuojantys lūkesčiai pastato moterį į beviltišką padėtį: iš vienos pusės ją spaudžia puoselėjami grožio standartai, iš kitos pusės – laikas ir gamta, kuriems paklūsta žmogaus natūra.  

Teigiamos amžiaus pusės

Anglų kalboje žodis „ageing“ reiškia ne tik senėjimą. Metalurgijoje, tai – metalo savybių pokytis, kuomet lydinys tampa tvirtesnis. Vyno gamyboje „ageing“ reiškia tam tikrų norimų savybių įgijimą, subrendimą. Taigi, į senėjimą („ageing“) reikėtų žvelgti ne kaip į procesą nešantį praradimus, bet kaip į procesą nešantį pokyčius, daugelis kurių gali būti teigiami ir turtinantys žmogų. Štai keletas faktų:

• Tyrimai rodo, kad 40-60 metų žmonės yra pagrindiniai sprendimų priėmėjai. Remiantis apklausų duomenimis, tik keli jų vėl norėtų būti jaunais.
• Mokslininkai rodo, kad stresas, nerimas, pyktis mažėja su amžiumi.
• KTU, SHMMF mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad 50-ies metų ir vyresni darbuotojai geriau jaučiasi darbe, geriau sutaria su bendradarbiais, patiria mažiau įtampos ir streso lyginant su jaunesniais kolegomis.
• Teigiama, kad vidutiniame amžiuje žmonės atskleidžia tas asmenybės puses, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturėjo galimybės atsiskleisti jaunesniame amžiuje. Pavyzdžiui, vyrai tampa rūpestingesni, o moterys – atkaklesnės. Kai kurios savybės pasiekiamos tik laikui bėgant ir įgyjant patirties, pavyzdžiui: išmintis, kompetencija.
• Amžius neša psichologinę laisvę – tampa mažiau svarbu ką nors kam nors įrodinėti.
• Tyrimai rodo, kad net ir senyvame amžiuje moterys domisi intymiais santykiais ir patiria pasitenkinimą keliančią seksualinę patirtį. Tyrėjai Masters ir Johnson tvirtina, kad nepaisant amžiaus daromų pokyčių, 60-ies metų ir vyresnės moterys patiria orgazmą, o, moterys, seksualiai aktyvios jaunystėje, dažnai yra seksualiai aktyvios ir senatvėje. 
• Galiausiai, mokslininkė Sarah Grogan tyrinėjusi 16-63 metų moterų pasitenkinimą savo kūnu atskleidė, kad pasitenkinimas savo kūnu nesiskyrė skirtingose mažiaus grupėse. Pasirodo, įvairaus amžiaus moterys yra nepatenkintos viena ar kita savo kūno vieta ir dauguma (nepriklausomai nuo amžiaus) yra nepatenkintos savo svoriu.

Džiaugtis visais gyvenimo etapais

Suaugusio žmogaus asmenybė šiek tiek keičiasi, tačiau labai nedaug: nesvarbu ar tau 30 ar 70-imt metų, tikėtina, kad išlieki tokia pati, kokia buvai ankstyvame suaugusiame amžiuje. Labiausiai jaučiami ir pastebimi yra ne psichologiniai, o fiziniai pokyčiai. Taigi, ką daryti stebint kaip keičiasi kūnas? Kaip išlikti patenkinta, laiminga ir džiaugtis visais gyvenimo etapais?

1. Grožis ≠ Jaunystė. Grožis yra stebinčiojo akyse. Suvokti, kad grožio ir jaunystės idealai yra suformuoti, neobjektyvūs ir įsivaizdavimų apie tai kas gražu gali būti daug ir įvairių.  

2. Sveikas gyvenimo būdas. Daug vidutinio amžiaus žmonių skundžiasi sumažėjusia energija, ištverme, tačiau dažnai taip nutinka ne dėl senėjimo, o dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, netinkamos mitybos ir nesveiko gyvenimo būdo. Taigi, gera mityba, buvimas gryname ore (kuris gerina kraujo kokybę, ramina nervų sistemą), pakankamas poilsis bei sportas (padedantis išlaikyti raumenų tonusą ir lankstumą) prisideda prie geros savijautos, jaunatviškos išvaizdos bei apsaugo nuo ligų.

3. Gyventi prasmingai. Svarbu suvokti, kad ilgalaikis pasitenkinimas savimi kyla ne iš gebėjimo išlaikyti grožį ir jaunatvišką išvaizdą, o iš pasitenkinimo tuo – kas esi. Taigi, svarbu tobulinti save, ugdyti gilesnes vertybes. Tyrimai analizavę sėkmingai ir sveikai senstančius žmones atskleidė, kad šie žmonės nuolatos siekia intelektualiai bei emociškai stimuliuojančių tikslų.

4. Santykiai. Tyrimai rodo, kad sveikai senstantys žmonės palaiko plačius socialinius ryšius (turi draugų, bendrauja su šeima, giminėmis). Kai vakar aplankiau savo senelius tam pritarė ir mano močiutė. Jos trumpas, konkretus ir, žinoma, praktika paremtas patarimas buvo toks – „Svarbiausia, kad senatvėj būtų artimų žmonių ir būtum apysveikis!”

Galiausiai, noriu pasidalinti mane įkvepiančios draugės ir kolegės pavyzdžiu. Perkopusi 55-erius metus ir daug metų dirbusi administracinį darbą, prieš kelis metus jį nusprendė, kad norisi kažko daugiau. Nepaisant žmonių nuomonių, atkalbinėjimų, įtikinimų, ji pradėjo studijuoti universitete, įstojo į  psichoterapijos mokyklą ir vis dar dirba administracinį darbą. Taigi, kaip sakė vienas kolega – kai kurie žmonės miršta, kai jiems sukanka 30 tik dar 50 metų nebūna palaidoti, kiti – ieško, gyvena, tyrinėja, tobulėja visą gyvenimą ir džiaugiasi kiekvienu jo etapu.

Pabaigai – linksmas ir išradingas lordo Henrio patarimas apie tai, kaip susigrąžinti jaunystę!

Ak, lorde Henri, gal pasakytumėt, kaip atjaunėti.

Valandėlę jis pagalvojo.

– Ar galit, hercogiene, prisiminti kokią didelę klaidą, padarytą jaunystėje? – paklausė jis, žvelgdamas į ją per stalą.

– Ko gero, ir ne vieną,- sušuko ji.

– Tad pakartokit jas,- rimtai patarė jis.- Jei nori susigrąžinti jaunystę, tereikia savo kvailystes pakartoti.

Oskaras Vaildas „Doriano Grėjaus portretas“