KTU psichologė Milda Perminienė: Ar meilė akla?

Meilė ir AŠ

dr. Milda Perminienė, Kauno technologijos universitetas

prof. dr. Roy Kern, Vytauto Didžiojo universitetas

„Ar meilė akla? Ar priešingybės traukia? Kaip žinoti, ar tinkamai pasirinkau?“ – Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo profesorius Roy Kern, neseniai svečiavęsis Kauno technologijos universitete. Pasak jo, savo „meilės žemėlapį“ pradedame kurti labai anksti. Stebėdami tėvų, kitų artimų žmonių elgesį ir reakcijas, sąmoningai ar nesąmoningai darome tam tikras išvadas, kurios veikia pasirinkimus ateityje. Norėdama žinoti, kokios kito žmogaus savybės (išorinės ar vidinės) yra tavo „meilės žemėlapio“ dalis, sek profesoriaus R. Kern rekomendacijomis.

Profesorius siūlo mintimis sugrįžti į laiką, kai pirmą kartą įsimylėjai. „Pamėgink prisiminti savo pirmąją meilę ir identifikuoti vieną (ar kelias) išvaizdos ar vidines savybes, kurios pirmiausia ateina į galvą.“ Profesorius siūlo pagalvoti, ar ši savybė atsikartoja ir kituose meilės ryšiuose, nes tai, ką prisimeni, dėl vienos ar kitos priežasties yra tau svarbu, to esi linkusi ieškoti kituose santykiuose.

Apdovanojimas

Šalia aplinkos (tėvų, kitų artimų žmonių) įtakos mūsų priimamiems sprendimams, egzistuoja ir tam tikros mąstymo bei suvokimo tendencijos, kurios veikia pasirinkimus. Prieš keletą savaičių su grupe studentų kalbėjome apie patrauklumą. Lentoje nupiešiau žmogaus figūrą ir kvadratinę galvą, kuri simbolizavo mąstymo stereotipus ir tendencijas, būdingas žmogui. Siūlau perskaityti kitą pavyzdį, kuris iliustruoja vieną patrauklumo teoriją, paremtą žmonėms būdingomis mąstymo ir suvokimo tendencijomis.

Raimonda – išsilavinusi, draugiška, linksma moteris. Jon‘as – sėkmingas verslininkas iš Amerikos. Jie susipažino konferencijoje Lietuvoje. Raimonda pakvietė Jon‘ą pavakarieniauti su savo draugais ir nuo to laiko vyriškis pradėjo jausti jai simpatiją. Nors Jon‘as rodė nuolatinį dėmesį, siųsdavo dovanas, stebino staigmenomis, Raimonda kurį laiką buvo abejinga ir laikė Jon‘ą tik geru draugu. Vis dėlto galiausiai, kai Jon‘as pakvietė Raimondą viešnagei į JAV, jie tapo pora ir iki šiol kartu gyvena.  

Kodėl Raimonda ir Jon‘as tapo pora? Priežasčių gali būtų keletas, viena jų – apdovanojimai, kuriais keitėsi Raimonda ir Jon‘as.

Viena iš patrauklumą aiškinančių teorijų – apdovanojimų teorija, teigia, kad žmonėms mielesni tie, kurie kažką duoda / suteikia, pvz., teigiamas emocijas, palaikymą, materialinį atlygį. Be to, mums labiau patinka asmenys, su kuriais sieja maloni patirtis. Raimondos ir Jon‘o situacijoje, moteris buvo apdovanota dėmesiu, materialiomis dovanomis ir galiausiai teigiama patirtimi kelionės į JAV metu. Jon‘ą Raimonda apdovanojo draugiškumu, betarpišku bendravimu ir nuoširdumu. Taigi, teigiama bendra patirtis: lankymasis teatruose, koncertuose, atostogos, romantiška vakarienė, įvairūs materialūs ir nematerialūs apdovanojimai yra svarbūs santykių pradžioje ir nepraranda reikšmės kituose santykių etapuose. Pagalvojusi apie savo meilės santykius taip pat atrasi dalykų, kuriais būni apdovanota, pvz., emocine parama, palaikymu, saugumu, seksualiniu pasitenkinimu ir kt. Sunku būtų įsivaizduoti dviejų žmonių santykius, kuriuose nebūtų jokių paskatinimų.

Kaimynas patrauklesnis

Psichologai tvirtina, kad mes, kaip ir mūsų protėviai, esame linkę žmones ir daiktus skirstyti į dvi grupes: pažystamus ir saugius bei nepažystamus ir galimai pavojingus. Taigi, remiantis šia teorija, žmonės, kuriuos dažniau sutinkame, kuriuos dažniau matome, kurie gyvena ar dirba šalia mūsų – mums patinka labiau. Pvz., pagalvok, kuri abėcėlės raidė tau patinka labiausiai. Užrašyk ją. Dabar pagalvok, ar ši raidė yra pirmoji tavo vardo raidė? O gal tai pirmoji tau artimo žmogaus vardo raidė? O galbūt tai raidė, dažnai vartojama lietuvių kalboje? Jei atsakymas į vieną iš šių klausimų teigiamas, tuomet patvirtini teiginį, kad mums labiau patinka tai, ką dažniau matome ir girdime.

Išvaizdos fenomenas

Profesorius Kern tvirtina, kad tikriausiai nesutiko žmogaus, kuriam visiškai nerūpėtų partnerio išvaizda: „Rinkdamiesi partnerį vieni žmonės skiria didesnį dėmesį išvaizdai, kiti – mažesnį, tačiau jei asmuo sako, kad išvaizda visai nesvarbi, galbūt jis nėra nuoširdus“. Tyrimai taip pat rodo, kad fizinis vyro ar moters patrauklumas užtikrina priešingos lyties dėmesį ir didesnį pasimatymų skaičių. Pvz., viename JAV vykdytame tyrime vyrai ir moterys turėjo galimybę trumpai pabendrauti su grupe priešingos lyties atstovų ir atstovių. Dauguma jų į antrąjį pasimatymą rinkosi eiti su tuo partneriu, kuris buvo fiziškai patrauklesnis, o ne su tuo, kurio asmenybės savybės derėjo labiau.

Mokslininkai mano, kad fizinis patrauklumas skatina prielankumą todėl, kad gražūs žmonės atrodo geresni, protingesni. Gražius vaikus mokytojai vertina kaip intelektualesnius. Patrauklūs politiniai kandidatai surenka daugiau rinkėjų balsų. Net patrauklūs nusikaltėliai gauna švelnesnes bausmes! Žmonės taip pat linkę manyti, kad gražūs vyrai ir moterys yra laimingesni, sėkmingesni, seksualesni. Kita vertus, žmogaus mąstymui ir suvokimui būdingas ir atvirkštinis efektas, kuomet mylimas, artimas žmogus tampa fiziškai patrauklesnis.

Įdomus faktas: tyrimai rodo, kad kino filmų, kuriuose vaizduojami patrauklūs žmonės, žiūrėjimas gali laikinai sukelti žemesnį savo partnerio / partnerės patrauklumo vertinimą. Tyrimo, atlikto JAV, rezultatai atskleidė, kad vyrai, žiūrėję filmą, kuriame vaidmenis atliko gražios moterys, savo žmonas ir partneres vertino kaip mažiau patrauklias nei tie, kurie filmo nežiūrėjo. Be to, filmo ar nuotraukų žiūrėjimas, kuriose vaizduojami labai patrauklūs tos pačios lyties atstovai, siejasi su mažesniu pasitenkinimu savo išvaizda.

Skirtingi ar panašūs?

Psichologai tvirtina, kad žmonės dažniau renkasi tą partnerį, kuris yra panašaus patrauklumo lygio (t.y. nei daug patrauklesnis, nei daug mažiau patrauklus). Toks pasirinkimas gali būti susijęs su baime būti atstumtam. Be to, psichologai tvirtina, kad poros, kuriose partneriai yra ne tik panašaus patrauklumo lygio, tačiau turi panašią gyvenimo patirtį, vertybes, pomėgius, religinius ir politinius įsitikinimus, išlaiko ilgesnius ir geresnius santykius.

Na o, ar priešingybės traukia? Profesorius R. Kern sako, jog kai kuriais atvejais – taip. Logiška manyti, jog kontroliuojantis ir dominuojantis žmogus sutars su nedrąsiu ir paklusniu partneriu; sunkiai apsisprendžiantis žmogus gerai jausis šalia prisiimančio atsakomybę ir priimančio sprendimus partnerio. Vis dėlto tyrimai rodo, kad santykių ilgalaikiškumą geriau numato partnerių panašumas. Na o skirtumų keliamas problemas, pasak profesoriaus R. Kern, gali padėti spręsti abipusė motyvacija ieškoti išeičių, netobulų partnerio pusių priėmimas ir kritika, kurią lydi bent keturi padrąsinantys žodžiai.

Ilgalaikių santykių formulė

Savybės, kurios, remiantis tyrimų duomenimis, turėtų sietis su ilgalaikiškesniais, sėkmingesniais santykiais ir mažesniu skyrybų skaičiumi:

1. Pora susituokia būdami vyresni kaip 20 metų.
2. Abu užaugo stabilioje dviejų tėvų šeimoje.
3. Prieš susituokdami susitikinėjo ilgesnį laiką.
4. Abu yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
5. Turi stabilias pajamas ir gerus darbus.
6. Gyvena nedideliame miestelyje ar kaimelyje.
7. Negyveno kartu ir nepastojo prieš santuoką.
8. Yra religingi.
9. Yra panašaus amžiaus, tikėjimo ir išsilavinimo.

„Tačiau ką daryti, jei pora šių kriterijų neatitinka?“ – To po paskaitos paklausė studentas iš Indijos, ketinęs pasipiršti lietuvaitei. – Tuomet siūlau nesikliauti tendencijomis ir stereotipais, o pagalvoti apie tai, ką sako profesorius R. Kern: „Gyvenimas kartu yra kelionė. Tik jos metu gali rasti tiksliausią atsakymą į klausimą – ar tai teisingas mano pasirinkimas?“

Mums mielesni tie, kurie kažką duoda / suteikia, pvz., teigiamas emocijas, palaikymą, materialinį atlygį.

Žmonės dažniau renkasi tą partnerį, kuris yra panašaus patrauklumo lygio (t.y. nei daug patrauklesnis, nei daug mažiau patrauklus).

Straipsnis publikuota žurnale „Moters psichologija“.