KTU PTVF dėstytoja J. Baltušnikienė: „Tolerancija nėra pasyvi pozicija“

Gabrielė Petkevičaitė – Bitė – , tai asmenybė, kuri daug prisidėjo prie Lietuvos gerbūvio. Ji mokė, gydė žmones, rašė knygas, rengė vadovėlius, rinko tautosaką, bitininkavo, augino našlaičius, šelpė neturtinguosius ir leido juos į mokslus, padėjo neįgaliesiems, gynė moterų teises.

Viena iš temų, kuri nuolat sukosi Gabrielės G. Petkevičaitės-Bitės pasaulėžiūros centre – tolerancija, meilė artimam ir demokratiškas santykis su kitu žmogumi, nepriklausomai nuo jo religijos, tautybėse ar turtinės padėties. Būtent šia tema kalbėjo kviestiniai lektoriai, dalindamiesi savo įžvalgomis su renginio svečiais.

KTU PTVF dėstytoja Jūratė Baltušnikienė – kalbėti apie visuomenėje itin jautrią kalinių tolerancijos temą pasirinko neatsitiktinai.

G. Petkevičaitė –Bitė gavusi Panevėžio komendanto leidimą, sudarė kalinių globos komitetą ir jam vadovavo. Moteris yra sakiusi: „Kaliniai – tai kažkada buvę vaikai, kuriais, labai tikėtina, niekas nepasirūpino tada, todėl tenka rūpintis dabar.“

Remdamasi šia mintimi J. Baltušnikienė savo pranešime sakė, jog tik įsigilinus į žmogaus elgsenos priežastis, galime, tikėtis nuostatų pasikeitimo ir tolerancijos, ką šiandien vis dar sunku  įgyvendinti. Konferencijoje dėstytoja kalbėjo apie tai, kodėl lietuviai yra priskiriami prie netolerantiškų žmonių, palietė ne tik teisinius, bet ir moralinius temos aspektus, užduodama retorinį klausimą:  „Ar mes turime moralinę teisę brėžti tą pačią (ne)toleravimo ribą?“

J. Baltušnikienė savo pranešimą baigė šia mintimi: „Paaiškinti nereiškia pateisinti, o suprasti – nereiškia atleisti. Tolerancija nėra pasyvi pozicija. Supratę, kiek daug kasdienybėje yra negerovės, turėsime mažiau galimybių net ir netyčia neprisidėti prie netinkamo elgesio ir mokėsime geriau su juo kovoti, spręsti opias visuomenės problemas, susijusias su tolerancija.“