Vasario 19 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai dalyvavo klimato kaitos mokymuose. Interaktyvių dirbtuvių metu jie buvo kviečiami ne tik susipažinti su klimato kaitos priežastimis ir pasekmėmis, bet ir aktyviai įsitraukti į sprendimų paiešką.
Mokymus vedė sertifikuoti KTU fasilitatoriai: Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) doktorantas Artūras Torkelis, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dėstytoja dr. Paulina Budrytė, Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dėstytojos dr. Joana Ramanauskaitė ir dr. Rita Markauskaitė, bei Cheminės technologijos fakulteto (CTF) dėstytoja dr. Inga Urniežaitė.
„Klimato freska“ – rimtas žaidimas apie rimtas problemas
Mokymų pagrindas – metodika „Klimato freska“ (angl. Climate Fresk). Tai interaktyvios dirbtuvės, kurių metu dalyviai, dirbdami komandose, iš 42 kortelių sudėlioja klimato koliažą.
„Klimato kaita – tai ne tik aplinkosaugos klausimas. Ji tiesiogiai susijusi su ekonomika, verslo sprendimais ir socialine gerove. Mums svarbu, kad studentai matytų visą sistemą ir suprastų, kokį vaidmenį gali atlikti kaip būsimi specialistai. Tokios dirbtuvės leidžia sujungti skirtingų sričių žinias ir paskatina dialogą tarp studentų. Mums svarbu sudaryti erdvę argumentuotai diskusijai ir remtis patikimais moksliniais šaltiniais kalbant apie klimato kaitą”, – teigė J. Ramanauskaitė.
KTU APINI doktorantas Artūras Torkelis akcentavo praktinę dirbtuvių vertę ir atkreipė dėmesį į asmeninę atsakomybę.
„Klimato freska leidžia ne tik suprasti sistemą, bet ir užduoti labai praktinį klausimą – ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų. Kaip piliečiai galime būti aktyvūs, domėtis sprendimais, dalyvauti viešose diskusijose ir palaikyti tvarią politiką. Kaip vartotojai – rinktis atsakingiau: mažinti vartojimą, vertinti produktų kilmę, energijos naudojimą, transporto pasirinkimus. Maži sprendimai, priimami kasdien, ilgainiui turi reikšmingą poveikį“, – tikino A. Torkelis
Mokslu grįstas ir neutralus turinys
„Klimato freskos“ dirbtuvėse pateikiami faktai yra paremti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitomis – vienais svarbiausių klimato kaitos tyrimų šaltinių pasaulyje. Būtent šiomis ataskaitomis remiasi tarptautinės organizacijos ir vyriausybės, priimdamos strateginius politinius bei ekonominius sprendimus.
Svarbu pabrėžti, kad metodas yra neutralus ir objektyvus – jame pateikiami tik patvirtinti moksliniai faktai, o diskusijų metu skatinamas kritinis mąstymas, argumentuota nuomonė ir konstruktyvus dialogas.
Nuo supratimo – prie veiksmų
Pasibaigus praktinei užduočiai, studentai reflektavo savo įžvalgas ir diskutavo apie galimus sprendimus – tiek individualiame, tiek organizaciniame ar politiniame lygmenyje. Dalyviai giliau suprato klimato kaitos sąsajas su socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, įvertino verslo ir vartojimo įpročių įtaką aplinkai bei aptarė, kaip kiekvienas gali prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.
„Dirbtuvėse labai svarbus priežasčių ir pasekmių ryšių supratimas – tik matydami visą grandinę galime objektyviai vertinti situaciją. Šis metodas taip pat skatina kūrybiškumą, leidžia į problemą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Ne mažiau svarbi ir emocinė dimensija – būtina išgirsti ir suprasti klimato kaitos pasekmes. Galiausiai tai veda prie veiksmų: stiprina bendruomeniškumą ir padeda atsakyti į esminį klausimą – ką aš galiu daryti kitaip, kad prisidėčiau prie klimato kaitos mažinimo?“, – klausė R. Markauskaitė.
Veikla inicijuota ir remiama KTU projekto nr. INP2025/29 lėšomis.
