KTU studentas Matas Misiūnas: tarptautiniai projektai – patirtis naujoms idėjoms

– Matai, papasakok trumpai apie save.

– Esu magistro studijų antrojo kurso studentas, šiuo metu studijuojantis transporto priemonių inžineriją.

– Kas paskatino pasirinkti būtent tokią studijų programą mūsų fakultete?

– Rinktis šią studijų programą paskatino du dalykai: domėjimasis įvairiomis transporto priemonėmis (ne tik automobiliais) ir tai, kad jau buvau baigęs transporto inžinerijos bakalauro studijas tame pačiame fakultete. Taigi, buvau puikiai susipažinęs su dėstytojais, fakulteto aplinka, šie faktoriai ir palengvino mano apsisprendimą.

– Žinau, jog teko lankytis „CeBit 2015“ parodoje Hanoveryje, Vokietijoje. Papasakok, kas tai per paroda, kaip apie ją sužinojai ir kas pastūmėjo joje sudalyvauti?

– Apie šią parodą žinojau jau seniai, bet pasiryžau joje sudalyvauti tik šiais metais, kadangi atsirado bendraminčių, kurie sutiko keliauti drauge. Tai yra didžiausia telekomunikacijų ir elektronikos paroda pasaulyje, kurioje susirenka IT „milžinai“, tokie kaip „Microsoft“, „IBM“, „Oracle“ ir daug kitų.

– Norėtųsi išgirsti tavo asmeninius įspūdžius!

– Pamačiau parodą, kuri tikrai nėra įveikiama per vieną dieną. Šiais metais buvo labai daug dalyvių. Aš, asmeniškai, tikėjausi, kad paroda nebus taip orientuota į internetinį verslą ir bus galima išvysti daugiau inžinerinių sprendimų. Pats domėjausi mikro nuotoliniais duomenų perdavimo įrenginiais, kurie yra naudingi mano baigiamajam darbui rengti, todėl šiek tiek nusivyliau, jog jų pavyko rasti tikrai nedaug.

– Ar, atsiradus galimybei dar kartą dalyvautum panašiame renginyje? Kodėl?

– Tikrai dalyvaučiau, kadangi tokie renginiai labai praplečia akiratį, įkvepia naujoms idėjoms. Be to, visuomet smagu pamatyti, ką gali pasiūlyti lietuvių atstovai, kadangi jų parodoje taip pat buvo.

– Ar tai tavo pirmoji išvyka į užsienį edukaciniams tikslams? Galbūt teko išvažiuoti pagal „Erasmus“ mainų programą?

– Teko dalyvauti „Erasmus“ programoje. Studijavau pusę metų Danijoje. Labai didelio kultūrinio šoko atvykus nebuvo, bet skirtumų su Lietuva tiek socialinėje erdvėje, tiek mokslo srityje tikrai yra. Danai, kaip žinia, yra šiek tiek uždari žmonės, todėl juos prakalbinti sunkoka, bet jeigu pavyksta užmegzti kontaktą, tai įsigyji draugą visam gyvenimui. Žiūrint iš mokslo pusės, labai teigiamą įspūdį paliko jų vertinimo sistema (egzaminai laikomi tik žodžiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui), projektų kiekis – kiekvieną pusmetį galima pasirinkti kokiame projekte dalyvausi (mano atveju tai buvo „Formulė studentas“). Žinoma, buvo ir neigiamų patirčių. Pirmiausiai tai gyvenimo kaina, nes gyventi vien iš stipendijos būtų buvę labai sunku. Antras neigiamas aspektas būtų miestas, mano atveju, Odensė. Laisvu laiku nelabai buvo ką veikti, miestas daugiau pramoninis, mažai lankytinų vietų ir kitokių pramogų.

– Ką galėtum patarti kitiems studentams, kurie, galbūt, ne visuomet išdrįsta vykti į užsienį ir vangiai dalyvauja tarptautiniuose projektuose? Kokia tavo nuomonė apie tokią patirtį?

– Galiu visu šimtu procentų patarti visur dalyvauti, kol dar studijuojate, kadangi daugelis projektų yra įmanomi tik studijų metais. Jeigu turite idėją ir bendraminčių, žinokite, jog universitetas visuomet yra pasiryžęs padėti tai įgyvendinti.