KTU termoinžinerijos ekspertas: ar pavojingi balti katilinių kaminų dūmai ir „chemtreilai“?

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) termoinžinerijos ekspertas doc. dr. Kęstutis Buinevičius

Turbūt visi esame ne kartą matę giedrą dieną iš katilinių kaminų besiveržiančius baltus tirštus dūmus ir susimąstę, iš kur jie atsiranda. Ar jie nekenksmingi aplinkai? O lėktuvų palikti „pėdsakai“ danguje – kas tai?

Šiandien, kai vis daugiau kalbama apie klimato kaitą ir aplinkos tausojimą, ypač svarbūs efektyvūs ir tvarūs energijos gamybos būdai. Tačiau kaip užtikrinama, kad ši energija būtų naudojama kuo efektyviau?

Tam svarbų vaidmenį atlieka modernios technologijos, tokios kaip kondensaciniai ekonomaizeriai, leidžiantys sumažinti šilumos nuostolius ir maksimaliai išnaudoti kuro potencialą. Bet iš kur kyla tie balti tiršti dūmai, besiveržiantys iš katilinių kaminų?

Viskas priklauso nuo kuro

Lietuvoje apie trys ketvirtadaliai visos šilumos, pagamintos šilumos tinkluose, gaunama kūrenant medienos atliekas – miško ir krūmynų kirtimo, šakų genėjimo bei pramoninės medienos perdirbimo likučius. Didžioji dalis šių atliekų yra drėgna mediena, kurios sudėtyje yra apie 40–50 proc. vandens. Tai reiškia, kad beveik pusę kuro masės sudaro vanduo.

Didžiąją dūmų dalį (70–75 proc.) sudaro oro azotas, kadangi degimui naudojamas aplinkos oras, kuriame tik 21 proc. – deguonis. Be to, dūmuose yra anglies dioksido (CO₂), deguonies likučių ir vandens garų. Kadangi šios dujos yra bespalvės, plika akimi jų nematome. Tik tada, kai vandens garai pradeda kondensuotis, dūmai tampa matomi.

Lėktuvų „takai“ danguje. Kas tai?

Panašiai yra ir su reaktyvinių lėktuvų paliekamais pėdsakais, matomais giedru oru aukštai danguje (sąmokslo teorijų kūrėjų dar vadinamais „chemtreilais“). Lėktuvų variklių kuras, kaip ir visos skystojo kuro rūšys, sudarytas iš angliavandenilių, kurių anglies dedamoji sudega į CO₂, o vandenilio dedamoji sudega sudarydama vandens garus. Kadangi dideliame aukštyje temperatūra siekia apie –50 °C, vandens garai iškart kondensuojasi ir sušąla į kristalus, sudarydami matomus baltus pėdsakus – ten tikrai nėra jokių specialiai purškiamų cheminių medžiagų.

Visai kita situacija, kai kuras – malkos, anglys ar durpės – kūrenamas buitiniuose katiluose. Tokiais atvejais su dūmais išsiskiria dideli teršalų kiekiai, o dėl nepilno degimo juntamas stiprus ir nemalonus kvapas.