Pereiti prie turinio
ieškoti

KTU tęsia istorinių pastatų atnaujinimą: žalioji energetika, energetinis pastatų efektyvumas ir šiuolaikiniai universiteto bendruomenės poreikiai

Svarbiausios | 2025-07-08

Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.

85 proc. visų ES pastatų pastatyti anksčiau nei prieš 2000-uosius metus, o 75 proc. jų – pasižymi itin prastu energetiniu efektyvumu, kas reiškia ne tik keliskart didesnes šių pastatų eksploatavimo išlaidas, bet ir būtinybę juos atnaujinti, siekiant įgyvendinti žalios ir energetiškai tvarios ES ateities tikslus. Juk vien pastatų industrija, jų eksploatavimas, šildymas, vėsinimas, apšvietimas ir kt. sudaro apie 40 proc. visos ES išeikvojamos energijos.

Lietuva savo ruožtu yra įsipareigojusi iki 2030 m. atnaujinti ne mažiau kaip 510 tūkst. kv. m viešųjų pastatų ploto, siekdama sumažinti energetiškai neefektyvių pastatų energijos poreikius. Ilgalaikėje strategijoje renovacijos mastai, tikimasi, galėtų siekti ir 1,2 mln. kv. m.

Saulės baterijos ant KTU fakultetų stogų
Saulės baterijos ant KTU fakultetų stogų

Kaune tuo tarpu dar šiemet daliai tarpukario pastatų, valdomų Kauno technologijos universiteto (KTU), bus parengti techniniai modernizavimo projektai. Šiuo metu dalis šių istorinių pastatų jau yra pritaikyti žmonėms su negalia, o taip pat turi elektromobilių krovimo stoteles bei naujas bendrystės erdves.

Sumažino 79 tonomis

Pasak KTU infrastruktūros direktoriaus Gražvydo Visocko, šios centrinės Kauno miesto dalies infrastruktūros atnaujinimas – tai neatsiejama visos Europos tvarumo strategijos dalis, kuri, visų pirma, siekia, jog tiek naujos, tiek ir senos statybos pastatai ES atitiktų kuo aukštesnius energetinio efektyvumo ir, tuo pačiu, tvarumo reikalavimus.

Parengus modernizavo planus, A. Mickevičiaus g. 37 ir Gedimino g. 50 esantys KTU fakultetai – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (buv. Aukštųjų kursų pastatas) bei Ekonomikos ir verslo fakultetas (buv. Valstybės spaustuvės rūmai) – turėtų gerokai pasikeisti.

Šiose pastatuose planuojami įgyvendinti modernūs infrastruktūros atnaujinimo sprendimai, atitinkantys istorinių pastatų išsaugojimo reikalavimus. Čia jau yra sutvarkytos fakultetų parkavimo aikštelės, siekiant patogesnio automobilių statymo, o Studentų skvere įsikūrę KTU Centriniai rūmai (Donelaičio g. 73, buv. Žemės banko pastatas) praeivius netrukus pasitiks nuplautu ir šviesesniu fasadu.

KTU Infrastruktūros direktorius G. Visockas
KTU Infrastruktūros direktorius G. Visockas

KTU prieš pusantrų metų jau įgyvendino Mechanikos, inžinerijos ir dizaino fakulteto modernizavimo darbus. Atlikti rekonstrukcijos darbai, preliminariai skaičiavimais, fakultetui per metus leido sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį net 79 tonomis.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas

„Šie pastatai – integrali centrinės miesto infrastruktūros dalis, kurianti Kauno kaip istoriją ir šiuolaikiškumą talpinančio miesto veidą ne tik patiems miestiečiams, bet ir atvykstantiems turistams ar naują gyvenimo etapą čia pradedantiems studentams. Svarbu, kad šie kultūrinės reikšmės objektai ir toliau tarnautų tiek miestui, tiek juose dirbantiems arba besimokantiems žmonėms“, – teigia KTU Infrastruktūros direktorius G. Visockas.

Šiandien darbo ir studijų aplinkoje ryškėjančios tendencijos rodo, jog darbuotojams ir studentams vis svarbesnė tampa aplinka, kurioje jie mokosi ar dirba, o žaliosios erdvės ir neformalios bendruomenės susibūrimo vietos tampa vienu iš esminių lūkesčių, kurį darbo aplinkai kelia šiuolaikinė darbuotojų ir studentų karta.

Tad šiemet, tęsiant universiteto erdvių atnaujinimo darbus, visuose jo padaliniuose bus įrengtos arba praplėstos darbuotojų bendrystės erdvės, Centriniuose KTU rūmuose bus atsikratoma nebenaudojamais sovietiniais garažais – vietoje jų bus atnaujintos automobilių stovėjimo aikštelės, o ateityje čia galėtų atsirasti ir bendruomeninės erdves. Be to, skatinant sveikesnį bendruomenės gyvenimo būdą 10-tyje padalinių jau yra arba dar bus įrengtos naudingomis medžiagomis prisotinto geriamojo vandens stotelės.

KTU Centrinių rūmų pastatas
KTU Centrinių rūmų pastatas

Sakurų parkas ir saulės energetika

Dar 2014 metais Kaunas tapo pirmuoju miestu Baltijos šalyse, kuriame buvo įrengtas septynių elektromobilių įkrovimo stotelių parkas, o KTU – viena pirmųjų aukštųjų mokyklų, turinčių savo elektromobilių įkrovimo stotelę. Per dešimtmetį šis stotelių skaičius universiteto prieigose perkopė dešimtį, o vien per praėjusius metus šių lėto krovimo stotelių buvo įrengta dar 12.

„Atsinaujinančios energetikos plėtra ir tvarius pasirinkimus skatinančios infrastruktūros užtikrinimas šiandien yra nebe pasirinkimas, o būtinybė atsakingai veikiančioje institucijoje, ypač kai kalbame apie universitetą. Suvokiame, jog turime ne tik prisitaikyti prie šiuolaikinių standartų, bet ir juos formuoti, tad kuriame aplinką, kurioje tvarūs sprendimai taptų natūralia kasdienybės dalimi“, – teigia G. Visockas.

Be to, nacionalinės ir europinės energetinės transformacijos akivaizdoje itin svarbus tampa ne tik visuomenės skatinimas rinktis žaliąjį transportą, bet ir pastatų aprūpinimas žaliąja energija. Dar 2018 metais įrengus pirmąsias saulės energijos baterijas ant vieno iš KTU fakultetų stogų, šiandien universiteto turimas saulės elektrinių tinklas (tiek studentų miestelyje, tiek už jo ribų) – dar labiau modernizuotas ir išplėstas – leidžia patenkinti net 30 proc. visų universiteto energetinių poreikių. Tikimasi, kad ateityje atlikti tinklo modernizavimo darbai galėtų leisti pasiekti ir 50 proc. ribą.

KTU elektromobilių įkrovimo stotelės
KTU elektromobilių įkrovimo stotelės

„Šiemet atlikdami saulės elektrinių ant universiteto stogų modernizavimo darbus siekiame padidinti šių elektrinių efektyvumą, pašalinti esamus trikdžius ir padaryti šių elektrinių eksploatavimą bei stebėseną optimalesnius. Įgyvendinus šio tinklo modernizavimo darbus, tinklo darbo efektyvumas bus ženkliai pagerintas“, – teigia G. Visockas.

KTU šį pavasarį pasiūlė ir dar vieną naują miesto akcentą – kartu su Kauno miesto savivaldybe Studentų gatvę papuošė 350 sakurų.