Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.
85 proc. visų ES pastatų pastatyti anksčiau nei prieš 2000-uosius metus, o 75 proc. jų – pasižymi itin prastu energetiniu efektyvumu, kas reiškia ne tik keliskart didesnes šių pastatų eksploatavimo išlaidas, bet ir būtinybę juos atnaujinti, siekiant įgyvendinti žalios ir energetiškai tvarios ES ateities tikslus. Juk vien pastatų industrija, jų eksploatavimas, šildymas, vėsinimas, apšvietimas ir kt. sudaro apie 40 proc. visos ES išeikvojamos energijos.
Kaune tuo tarpu dar šiemet daliai tarpukario pastatų, valdomų Kauno technologijos universiteto (KTU), bus parengti techniniai modernizavimo projektai. Šiuo metu dalis šių istorinių pastatų jau yra pritaikyti žmonėms su negalia, o taip pat turi elektromobilių krovimo stoteles bei naujas bendrystės erdves.
Sumažino 79 tonomis
Pasak KTU infrastruktūros direktoriaus Gražvydo Visocko, šios centrinės Kauno miesto dalies infrastruktūros atnaujinimas – tai neatsiejama visos Europos tvarumo strategijos dalis, kuri, visų pirma, siekia, jog tiek naujos, tiek ir senos statybos pastatai ES atitiktų kuo aukštesnius energetinio efektyvumo ir, tuo pačiu, tvarumo reikalavimus.
Parengus modernizavo planus, A. Mickevičiaus g. 37 ir Gedimino g. 50 esantys KTU fakultetai – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (buv. Aukštųjų kursų pastatas) bei Ekonomikos ir verslo fakultetas (buv. Valstybės spaustuvės rūmai) – turėtų gerokai pasikeisti.
Sakurų parkas ir saulės energetika
Dar 2014 metais Kaunas tapo pirmuoju miestu Baltijos šalyse, kuriame buvo įrengtas septynių elektromobilių įkrovimo stotelių parkas, o KTU – viena pirmųjų aukštųjų mokyklų, turinčių savo elektromobilių įkrovimo stotelę. Per dešimtmetį šis stotelių skaičius universiteto prieigose perkopė dešimtį, o vien per praėjusius metus šių lėto krovimo stotelių buvo įrengta dar 12.
„Atsinaujinančios energetikos plėtra ir tvarius pasirinkimus skatinančios infrastruktūros užtikrinimas šiandien yra nebe pasirinkimas, o būtinybė atsakingai veikiančioje institucijoje, ypač kai kalbame apie universitetą. Suvokiame, jog turime ne tik prisitaikyti prie šiuolaikinių standartų, bet ir juos formuoti, tad kuriame aplinką, kurioje tvarūs sprendimai taptų natūralia kasdienybės dalimi“, – teigia G. Visockas.
„Šiemet atlikdami saulės elektrinių ant universiteto stogų modernizavimo darbus siekiame padidinti šių elektrinių efektyvumą, pašalinti esamus trikdžius ir padaryti šių elektrinių eksploatavimą bei stebėseną optimalesnius. Įgyvendinus šio tinklo modernizavimo darbus, tinklo darbo efektyvumas bus ženkliai pagerintas“, – teigia G. Visockas.
KTU šį pavasarį pasiūlė ir dar vieną naują miesto akcentą – kartu su Kauno miesto savivaldybe Studentų gatvę papuošė 350 sakurų.
