KTU tyrėjos: neigiamas pandemijos poveikis vertimo rinkoje – laikinas

Prof. R. Kasperavičienė ir lekt. J. Motiejūnienė, Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslo grupės „Kalba ir technologijos“ tyrėjos.

2020-ųjų pavasarį visą pasaulį sustabdžiusi koronaviruso pandemija padarė poveikį daugeliui verslo sričių. Ne išimtis – ir vertimo paslaugos. KTU tyrėjų atlikta apklausa rodo, jog užsakymų skaičius sumažėjo, o didžiausius nuostolius patyrė vertėjai žodžiu. Visgi krizė gali pasitarnauti – atsiradus daugiau laisvo laiko, vertėjai gali išnaudoti jį profesiniam tobulėjimui.

Pandemijos ir karantino įkarštyje Lietuvoje 2020 m. gegužės mėn. KTU SHMMF mokslo grupės „Kalba ir technologijos“ tyrėjų atlikta apklausa parodė, jog tiek vertimų biurai (81 proc.), tiek laisvai samdomi vertėjai (61 proc.) pastebėjo vertimo užsakymų skaičiaus sumažėjimą karantino metu. Trečdalio apklaustųjų nuomone, vertimo užsakymų skaičius sumažėjo net 30 proc.

Visgi didžiausius nuostolius pastebi vertėjai žodžiu. Tai visai natūralu, kadangi buvo atšauktos konferencijos, renginiai, o ir į šalį patekti užsieniečiams tapo beveik neįmanoma. Ketvirtadalis laisvai samdomų vertėjų ir vertimų biurų vadovų pastebi, kad pandemijos metu aktualūs tapo medicininių tekstų vertimai, ypač susiję su Covid-19 tematika.

Apklausoje apie pandemijos ir karantino poveikį vertimo rinkai Lietuvoje bei vertėjų nuotaikas dalyvavo vertėjai ir vertimų biurų vadovai. Apklausa atlikta bendradarbiaujant su Lietuvos vertimų biurų asociacija,  UAB „Eurotradus“ ir UAB „Baltijos vertimai“.

Kai kuriais atvejais – prarastas kas penktas klientas

Vertimų biurai pastebi, jog klientų ratas sumažėjo, o kai kuriais atvejais prarastas net kas penktas užsakovas. Tačiau nepaisant nuostolių ir užsakymų skaičiaus sumažėjimo, didžioji dauguma vertimų biurų ir vertėjų nekeitė kainų, o kai kurie jas netgi mažino, tikėdamiesi išlaikyti klientus ar pagausinti jų ratą karantinui ir pandemijai pasibaigus.

Sveikintinas vertimų biurų vadovų socialinės atsakomybės pojūtis. Apklausoje dalyvavę vadovai pabrėžė, kad neketina nei atleisti darbuotojų, nei nutraukti veiklos. Tikima, kad neigiamas pandemijos poveikis ir apyvartų kritimas laikini ir ilgalaikėje perspektyvoje didelės įtakos vertimo veiklai neturės.

Įvairios Europos šalys karantino metu teikia valstybės paramą laisvai samdomiems darbuotojams, tarp kurių atsiduria ir laisvai samdomi vertėjai. Lietuva – ne išimtis. Kaip ir kiti laisvai samdomi darbuotojai, vertėjai gali pretenduoti į 257 eurų per mėnesį išmokos dydį savarankiškai dirbantiems asmenims. Apklaustųjų teigimu, apie tokią valstybės paramą žino 3 iš 4 vertėjų, ir daugiau nei pusė iš jų ketina arba jau kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl paramos gavimo.

Grožinių tekstų vertėjams pandemijos poveikis stipresnis

Apklausa pateikė ir įdomių įžvalgų, pavyzdžiui, techninių tekstų vertėjai mano, kad pandemijos įtaką ilgiau jaus tik vertėjai žodžiu ar grožinių tekstų vertėjai. Techninių vertimų specialistams pandemija kol kas, atrodo, didelės įtakos nepadarė ir, tikėtina, greitu metu nepadarys.

Apskritai, respondentų nuomone karantinas ir pandemija ilgainiui nepaveiks profesionalių vertėjų veiklos. Vertėjai mano, kad palaipsniui viskas stos į savo vietas, o profesionaliems vertėjams darbo nesumažės. Pripažįstama, kad ši pandemija didesnį poveikį turi žodžiu verčiantiems vertėjams. Tuo tarpu vertėjai raštu didelių pokyčių neturėtų pajusti, kadangi savo darbą gali atlikti nuotoliniu būdu.

Apklausos dalyviai mano, kad Europos Sąjungai atidarius sienas ir atlaisvinus judėjimą, ekonomikai atsigaunant, viskas šioje profesijoje normalizuosis ir atsiras daugiau darbo vertėjams. Nors smarkiai sumažėjo judėjimas tarp šalių, tarptautinis bendravimas ir bendradarbiavimas įvairiose srityse vis tiek lieka aktualus.

Tiesa, atsiskleidė ir tam tikras nerimas dėl prognozuojamos antrosios viruso bangos metų pabaigoje. Nerimaujama, jog ją gali pajusti net ir rinkoje įsitvirtinę, tvirtą užsakovų ratą turintys vertėjai ir vertimų biurai.

Krizė atveria didesnes galimybes mokytis

Vis tik yra manančių, kad pandemija turės teigiamos įtakos vertėjo darbui, nes atsiranda didesnės galimybės. Bus užsakovų, kurie susigundys mažomis neprofesionalių vertėjų siūlomomis kainomis, norėdami sutaupyti, bet „nudegs“ ir tuos darbus vis tiek perduos profesionaliems vertėjams už adekvatų atlygį.

Sumažėjus darbų intensyvumui, vertimų biurų vadovai rekomenduoja laisvai samdomiems vertėjams išnaudoti laisvesnį laiką profesiniam tobulėjimui. Šios krizės metu išryškėjo, kiek daug gali padėti įvairios technologijos, o kadangi poreikis naudotis vertimo technologijomis tik augs, vertimų biurų vadovų nuomone, svarbu pasiūlyti klientams kompleksines paslaugas.

JAV Darbo statistikos biuro pateikiamais duomenimis, pastaruosius penkerius metus vertėjų atlyginimai tik augo. Nors tikėtina, kad pandemija gali pristabdyti atlyginimų kilimą šioje srityje, rinkos tendencijos aiškios – šios srities specialistų poreikis auga.

Tai ypač taikytina techninių tekstų vertėjams, kuriuos rengia KTU SHMMF siūloma bakalauro studijų programa „Technikos kalbos vertimas“ ir tarptautinę Europos vertimo magistro studijų programų tinklo (ang. European Master‘s in Translation) akreditaciją 2019 metais pasiekusi magistro studijų programa „Technikos kalbos vertimas ir lokalizacija“.

KTU vertimo studijų programos grindžiamos mokslu ir pritaikytos prie rinkos tendencijų. Reaguojant į aktualijas, atliekami moksliniai tyrimai, bendradarbiaujama su vertimo rinkos atstovais, vertimų biurais ir Lietuvos vertimų biurų asociacija. Mokslo grupė „Kalba ir technologijos“ taip pat organizuoja vertimo technologijų mokymus ir seminarus pradedantiesiems vertėjams.