KTU tyrimas: Lietuvos gyventojų vertybiniai prioritetai – politikos moralė ar partiniai interesai?

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėjų užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tris svarbiausias šalies problemas visuomenės akyse: ekonomiką – ją tarp trijų svarbiausių paminėjo (46,8 proc.) respondentų, sveikatos apsaugą – (42,9 proc.) ir gynybą bei saugumą – (41,8 proc.).

Be to, tyrimas parodė, kad svarbi visuomenės nuostata yra ir moralinių principų vaidmuo politikoje – dauguma gyventojų tikisi, jog politikai sprendimus priimtų vadovaudamiesi vertybėmis, net jei tai prieštarauja partiniams interesams.

Siejasi su asmeniniais prioritetais

KTU SHMMF tyrėjai pastebi, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai dažniausiai kaip vieną svarbiausių problemų mini ekonomiką – (59,2 proc.), o didžiausias pajamas gaunantys – gynybą – (47,2 proc.). Sveikatos apsauga labiausiai akcentuojama vidutinių pajamų grupėse –  52,0 proc. respondentų.

Pagal išsilavinimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys dažniau mini gynybą – (54,2 proc.), o profesinį ir vidurinį išsilavinimą įgiję – ekonomiką – (56,2 proc.) ir (54,0 proc.). Sveikatos tema santykinai labiausiai akcentuojama tarp aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių respondentų – (49,7 proc.), taip pat reikšminga ir tarp universitetinį išsilavinimą įgijusių gyventojų – (46,3 proc.).

KTU SHMMF tyrėjas dr. Vytautas Valentinavičius, atkreipia dėmesį, kad požiūris į nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimus siejasi su respondentų asmeniniais prioritetais.

„Nors statistiniai ryšiai nėra dideli, tarptautiškumas ir principų laikymasis siejasi su didesne gynybos svarba gyventojų prioritetuose“, – pastebi  KTU SHMMF tyrėjas, politikos mokslų dr. V. Valentinavičius.

Labiausiai susirūpinę gynyba – vilniečiai

KTU SHMMF tyrėjų apklausa parodė skirtumus tarp gyventojų grupių. Moterys dažniau nei vyrai mini sveikatos apsaugą – (48,3 proc.), palyginti su vyrais – (36,9 proc.), taip pat kiek dažniau mini ekonomiką – (48,7 proc.), palyginti su vyrais – (44,7 proc.). Vyrai dažniau akcentuoja gynybą – (40,1 proc.), palyginti su moterimis – (36,9 proc.).

Apklausa atskleidė, kad vyresni nei 60 metų gyventojai labiausiai pabrėžia kainas, pajamas ir gydytojų prieinamumą (ekonomika – (51,5 proc.), sveikata – (50,9 proc.)), o jauniausia – 18–29 metų grupė dažniau mini gynybą – (42,8 proc.) ir rečiausiai – sveikatą – (30,4 proc.).

Pagal gyvenamąją vietą gynybos ir saugumo svarba ryškiausia Vilniuje – ją tarp trijų svarbiausių įvardijo (51,8 proc.) vilniečių, o ekonomika sostinėje minima rečiau – (38,3 proc.), palyginti su kaimu – (51,2 proc.) ir kitais miestais – (50,4 proc.). Sveikatos tema pasiskirsčiusi tolygiau: didžiuosiuose miestuose (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) ją mini (44,0 proc.), kaime – (43,8 proc.), Vilniuje – (38,3 proc.), kituose miestuose – (44,2 proc.).

Moralė svarbiau nei partiškumas

Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad dauguma gyventojų pritaria teiginiui, jog politikai turėtų vadovautis moraliniais principais net ir tuomet, kai tai prieštarauja partijos interesams ar ideologijai. „Visiškai sutinku“ pasirinko (52,1 proc.) respondentų, „iš dalies sutinku“ – (31,0 proc.), „nei sutinku, nei nesutinku“ – (14,2 proc.), „iš dalies nesutinku“ – (2,6 proc.).

KTU SHMMF prof. dr. Vaidas Morkevičius pastebi, kad toks rezultatas atskleidžia Lietuvos žmonių požiūrį į atstovaujamąją demokratiją.

Klausimas apie vertybių laikymosi nuoseklumą skirtingų tarptautinių krizių atvejais taip pat sulaukė plataus respondentų palaikymo: „labai svarbu“ nurodė (23,3 proc.) respondentų, „svarbu“ – (46,6 proc.), „nei taip, nei ne“ – (23,1 proc.), „nesvarbu“ – (7,0 proc.). Vertybių svarbą rečiau pabrėžia tie gyventojai, kuriems svarbiausia ekonomika, o dažniau – tie, kurie tarp svarbiausių problemų mini sveikatos apsaugą.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonės iš politikų pirmiausia tikisi ne partinių kompromisų, o vertybinio nuoseklumo – net ir sudėtingų tarptautinių krizių akivaizdoje. Kitaip tariant, moralės principai visuomenės akyse tampa svarbesni už trumpalaikius interesus“, – pastebi KTU SHMMF politikos mokslų dr. V. Valentinavičius.

Apklausą 2025 m. rugsėjį KTU SHMMF tyrėjų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Imtis – 1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Respondentai savarankiškai įvardijo iki trijų svarbiausių problemų; kiekvienai jų įvertino, kiek pastangų, jų nuomone, dėjo Gintauto Palucko Vyriausybė (1–4 balų skalė) spręsdama problemas; taip pat pasirinko svarbiausias nacionalinio saugumo kryptis ir pateikė nuomonę dėl moralinių principų politikoje bei vertybių nuoseklumo tarptautinėse krizėse.