KTU – uždarų durų, arba darbo lauke, diena

Birželio 12 d. minima tarptautinė Lauko ofiso diena (angl. outdoor office day). Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia bendruomenę prisijungti prie šios tarptautinės iniciatyvos, kurios tikslas – bent vienai dienai perkelti darbus, paskaitas ar susitikimus į lauką.

Ši iniciatyva, atsiradusi Nyderlanduose, skatina permąstyti santykį su darbu, gamta ir padeda kiekvienam atrasti savo pusiausvyrą tarp šių aplinkų, siekiant pagerinti sveikatą bei bendrą gerovę.

Nuo 2019 metų renginio dalyvių skaičius Europoje išaugo šimtais ir kiekvienais metais vis daugiau darbuotojų, valstybės tarnautojų, studentų įsitraukia į dienos veiklas. Taip pat įmonės bei savivaldybės rodo vis didesnį susidomėjimą ir tampa šių veiklų partneriais.

Jos teigimu, keisdami aplinką – keičiame požiūrį. Buvimas lauke padeda atsipalaiduoti, mažina įtampą, gerina dėmesio koncentraciją ir kūrybiškumą. Tai taip pat turi teigiamos įtakos ne tik psichikos būklei, bet ir fizinei sveikatai. Judėjimas, grynas oras ir natūrali šviesa – paprasti, bet labai veiksmingi dalykai mūsų gerovei.

„Tai priminimas apie mūsų ryšį su aplinka. Kasdienė veikla gryname ore skatina sąmoningumą apie miestų žaliųjų erdvių ir aplinkos kokybės svarbą žmonių gerovei, darnaus vystymosi vertybes ir mūsų pačių atsakomybę“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Patalpų karta

Tyrimai rodo, kad apie 90 % viso savo gyvenimo Europos miestų gyventojai praleidžia patalpose, įskaitant transportą, miegą ir darbą. Daugelio biurų ir namų patalpos yra gausios įvairių cheminių medžiagų, kurias skleidžia baldai, elektronika, tekstilės ir plastiko gaminiai, ką suintensyvina dar labiau ir šildymo bei vėdinimo sistemos.

Dėl šios aplinkos žmonėms pasireiškia buitinė intoksikacija, turinti neigiamų pasekmių fizinei ir emocinei sveikatai (alerginės reakcijos, galvos skausmas, nemiga, nuovargis, akių ir odos sausumas).

Dėl tokių gyvenimo ir darbo įpročių esame vadinami patalpų karta (angl. indoor generation). Negana to, kad daug laiko praleidžiame patalpose, taip pat stinga fizinio aktyvumo ir veiklų kaitos: beveik pusė ES gyventojų (45 %) niekada nesportuoja. Vidutiniškai per dieną maždaug 44 % žmonių sėdėdami praleidžia nuo 2 valandų ir 31 minutės iki 5 valandų ir 30 minučių; 11% kasdien sėdi net daugiau nei 8 valandas ir 30 minučių.

„Tai įtakoja tokias problemas, kaip augantys perdegimo rodikliai, klimato ekstremalioji situacija, pašėlęs šiuolaikinio gyvenimo tempas, gerovės pokyčiai. Tyrimai rodo, kad žmogaus ir gamtos ryšio praradimas daro ne tik minėtą tiesioginį poveikį, bet ir atitolina žmogaus supratimą, kad jis yra gamtos, kaip pasaulinės sistemos dalis, paneigiant pagrindinį ekologijos mokslo dėsnį – viskas yra susiję ir priklauso vienas nuo kito“, – sako I. Gurauskienė.

Ji pabrėžia, kad siekiant spręsti šias kompleksines problemas svarbu pradėti nuo ryšio su gamta atkūrimo, svarbu išlikti aktyviems bei diegti tvarią bei palankią darbo vietos kultūrą. Sveikos ateities vizijoje svarbu sudaryti sąlygas, kurios leistų įveikti disonansą tarp „buvimo gamtoje“ (t.y. mus supančios gamtos) ir „gamtos būties“ (t.y. mus įkūnijančios gamtos).

Idėja – iš Nyderlandų

KTU alumnė ir Lauko ofiso dienos pradininkė ir koordinatorė Lietuvoje Sandra Galdikaitė sako, kad ši Lauko ofiso dienos idėja gimė prieš 8 metus Nyderlanduose, kai medikė, socialinė psichologė Ioana Biris pradėjo kelti klausimą, kodėl darbo metu esame taip atsiskyrę nuo gamtos, kai mums itin svarbu buvimas lauke.

„Suprantant misiją ir turint palaikymą, 2025 m. birželio 12 d. Lietuvoje vyksta pirmoji, o tarptautiniu lygiu jau 9-oji, lauko ofiso diena“, – sako ji.

Turi mokslinį pagrindimą

Lauko ofiso dienos iniciatyvos idėja remiasi ir mokslu. Spartėjanti miestų plėtra bei kraustymasis iš kaimų į miestus sutrikdė anksčiau buvusį žmonių ryšį su gamta. Maždaug tuo laikotarpiu ir prasidėjo detalesni tyrimai, nagrinėjantys gamtos poveikį žmogui. Pasak tyrėjų, gamta – nesvarbu kokia: miškas, miesto parkas ar medžiais apsodinta alėja – gali teigiamai paveikti žmogaus būseną, padėti sumažinti nerimą, pakelti nuotaiką ar net pagerinti atmintį.

Prie renginio dirbanti KTU Darnaus valdymo ir gamybos magistrantė Kotryna Krasauskaitė sako, kad žmogus, suprasdamas, kad gamtoje pagerėja jo savijauta, vis dažniau iškeičia miestą į gyvenimą užmiesčiuose.

„Tai rodo pastarųjų metų tendencijos. 2021 metais Lenkijoje atliktas tyrimas aiškinosi, kodėl žmonės iškeičia didmiesčius į kaimo vietoves. Vienas pagrindinių motyvų kraustytis buvo būtent aplinkos veiksniai: galimybė turėti asmenines poilsio erdves (sodus, daržus) bei sumažinti tokius dirgiklius kaip triukšmas, tarša ar automobilių spūstys“, – sako ji.

Universiteto kontekste darnumas, bendruomeniškumas, studentų bei darbuotojų fizinė ir emocinė savijauta yra svarbūs organizacijos aspektai. Norint teigiamai pagerinti šiuos aspektus, reikia atsižvelgti būtent į universiteto aplinkas ir permąstyti, kaip holistinių principų integravimas galėtų jas pagerinti.

Nacionalinio Taivano universiteto miestelyje atliktas tyrimas parodė, kad dalyviai, būdami aplinkoje, kurioje dominuoja natūralūs aplinkos elementai, pasižymi geresniu kūrybiniu mąstymu, palyginti su dalyviais, patyrusiais mažiau natūralių vaizdų.

Pažymima, kad pagerėjo tokie kūrybiškumo aspektai kaip gebėjimas generuoti bei vystyti įvairias idėjas ir lankstumas – mąstymas platesniame kontekste. Kitaip tariant, tyrimo išvados pabrėžia gamtos elementų integracijos svarbą miesto infrastruktūroje, o kaip teigiamą aspektą mini ne tik psichologinę gerovę, bet ir žmonių kūrybiškumo didinimą.

Tad, norint gauti daugiau ekosistemų teikiamos naudos, ypač universitete, galima pradėti nuo nedidelių pokyčių, o tarptautinė Lauko ofiso diena tam yra puiki proga. Pavyzdžiui:

• Darbo susitikimai vaikštant lauke. Jei planuojate susitikimą biuro kabinete, pakvieskite jį aptarti reikalus einant kokiu nors maršrutu lauke. Pvz. šalia esančiame parke, palei upę, ar tiesiog pėsčiųjų taku. Jei lyja – nieko tokio. Gyvename lietaus šalyje, esame kūrybiški prisitaikant prie to.

• Strateginė sesijos ar idėjų generavimo dirbtuvės su komanda parke;

• Online skambučiai organizuojami žaliose miesto zonose. Vietoje pilkos ofiso sienos fone, už savo nugaros galite reprezentuoti savo miestą.

• Su kolegomis išsineša stalus ar įveiklina parkų stalus;

• Per lietų su kolegomis vaikšto lauke ir aptaria svarbius klausimus.

• Einant į ar iš darbo pasirinkite įdomų maršrutą pėsčiomis. Patyrinėkite kas įdomaus jame.

• Per pietų pertrauką išeikite pasivaikščioti

• Kavos pertraukėlę biure su kolega iškeiskite į pasivaikščiojimą lauke. Kartu pakvieskite ir kolegą.

• Telefoninius skambučius galite atlikti lauke.

• Kalendoriuje suplanuoti lauko ofiso valandas, kad būtų priminimas pakilti ir išeiti.

APINI komandos (projektui vadovauja I. Gurauskienė) vykdydomas ERASMUS+ projektas „Darni gerovė – mokymai asmeninei, profesinei ir planetos gerovei” (angl. „Sustainable Well-being – Education for Personal, Professional and Planetary Well-being”, SWEPPP), grindžiamas idėja, kad norint pasiekti darnią gerovę reikia holistinio požiūrio, derinančio asmeninę, profesinę ir planetos gerovę. Projektu siekiama puoselėti gerovę visais šiais trimis aspektais, suteikiant reikiamų žinių ir įgūdžių su tikslu imtis prasmingų į darnią gerovę orientuotų veiksmų.