KTU viešėjęs „Hitachi“ branduolinės energetikos ekspertas nori plėsti bendradarbiavimą

Nors Ignalinos atominė elektrinė uždaryta 2009 metais, branduolinės inžinerijos specialistų Lietuvai dar reikės bent kelis dešimtmečius – kaip ir reikalingos žinios bei patirtis spręsti su branduoline energetika, o ypač saugumu, susijusius klausimus.

„Saugumas yra labai svarbus aspektas bet kurioje industrijoje, tačiau branduolinėje energetikoje – tai itin svarbu. Po Černobylio tragedijos Ukrainoje, po Fukušimos avarijos Japonijoje, tapo labai aišku, kad turime užtikrinti saugų jėgainių darbą ir kiekvieną dieną vis tobulinti saugumą užtikrinančias branduolines technologijas. Tai yra mūsų atsakomybė“, – įsitikinęs Japonijos korporacijos „Hitachi“ Pasaulinio branduolinės inžinerijos vystymo centro generalinis direktorius Takao Kurihara.

Šį rudenį T. Kurihara viešėjo Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF) ir kartu su kolegomis vedė branduolinės energetikos seminarą.

Patarimai reikalingi Lietuvai

Japonijos inžinierių seminaras KTU studentams ir mokslininkams bei kolegoms iš visos Lietuvos ir Baltijos kaimynių vyko jau aštuntąjį kartą. Kasmet seminare dalyvaujantis UAB „VAE SPB“ specialistas dr. Gintautas Klevinskas teigia, kad tokie renginiai yra svarbūs ir išliks aktualūs ateityje, o jų metu perduotos žinios ir patirtis yra ir bus panaudota sprendžiant aktualius su branduoline energetika susijusius klausimus.

„Seminaro metu ekspertai dalijasi išties plačiai pritaikomomis žiniomis: nuo branduolinių jėgainių eksploatavimo, saugos jose užtikrinimo, jų eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimo medicinoje, iki kitų inovatyvių technologijų šiose srityse vystymo ir šių technologijų bei sukauptos patirties perdavimo“, – teigė G. Klevinskas.

Įmonės „VAE SPB“ ekspertas neabejoja, kad Japonijos mokslininkų atvežta patirtis Lietuvai svarbi, ypač vystant naujas technologijas ir Ignalinos AE uždarymo kontekste: „Darbuotojų poreikis uždaromoje Ignalinos jėgainėje išliks dar iki 2038 metų. Praeis dar ne viena studentų karta, kuriems bus galimybė prisidėti prie šio Lietuvai svarbaus projekto“.

Tyrimai nelaimių prevencijai

Kaip ir bet kurioje industrijos srityje, branduolinėje energetikoje pažanga ir inovacijos galimos tik šioje srityje dirbančių mokslininkų dėka. Branduolinės inžinerijos seminare dalyvavęs Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Darius Laurinavičius neabejoja, kad siekiant užtikrinti saugą projektuojant ir eksploatuojant jėgaines, būtina žinoti visus įmanomus scenarijus, o tam yra kuriamos skaičiavimo programos, kodai, kurių pagalba vertinami visi neigiami aspektai ir galimos rizikos.

„Siekdami kurti saugias branduolines technologijas mokslininkai Japonijoje modeliuoja ir atlieka įvarius eksperimentinius tyrimus, o šiuose kursuose supažindina kolegas su tyrimais“, – teigė D. Laurinavičius.

Pasak LEI mokslininko, tokia informacija yra ir tikrai bus vertinga, o ypač tiems, kas savo karjerą sieja su mokslu, ir nebūtinai branduolinės energetikos srity: „Ši sritis – labai plati. Pavyzdžiui, tai, ką išgirdome apie naujos kartos verdančio vandens reaktorius, galima iš dalies pritaikyti ir šiluminėms jėgainėms, ir kitoms technologijoms“, – apie Japonijos mokslininkų pristatytus tyrimus klabėjo specialistas.

Ateityje – partnerystė ne tik universiteto lygmeniu

KTU MGMF viešėjęs T. Kurihara ir jo komanda su Fakultetu bendradarbiauja jau ne vienerius metus, o kasmet vykstančiuose seminaruose pristato savo patirtį ir naujas idėjas branduolinės inžinerijos srityje. Paklaustas apie šią partnerystę mokslininkas teigė, kad ateityje galvoja apie Japonijos ir Lietuvos partnerystę ne tik universiteto kontekste.

„Norėtume tęsti pradėtą veiklą jūsų šalyje. Ateityje matome perspektyvą kartu kurti naujas industrijas, lavinti mokslininkus, technikus ir inžinierius“, – apie šalių bendradarbiavimą kalbėjo T. Kurihara.