Kūrybinės industrijos: kas tai ir kokia jų padėtis Lietuvoje?

Renginį pradėjo VDU Menų fakulteto dekanė Ina Pukelytė. Auditorijai ji atskleidė iš kur kilo kūrybinių industrijų pavadinimas, kaip laikui bėgant kito KI ir kokios jos yra dabar. Šiuo metu KI sparčiai plečiasi ir tampa vis svarbesnės visoje šalyje, skatinamas jų ekonominis indėlis.

Prieštarą nešanti sąvoka

Kitokį, labiau kritišką požiūrį į kūrybines industrijas pateikė N. Čepulis. Visų pirma buvo pradėta nuo klausimo, ar pats pavadinimas „kūrybinės industrijos“ nėra prieštaraujantis pats sau? Industrijų sąvoka natūraliai siejasi su 18 – 19 amžiumi, industrijos kūrimusi ir masine produkcija. Industrinis aparatas buvo labai žiaurus, žmogus tebuvo išnaudojama priemonė. Žmonės darbus atlikdavo specializuotai, tarsi suskaidyti į atskirus segmentus, ir taip pasireiškė susvetimėjimas. Tuo tarpu kūryba susijusi su saviraiška, laisvumu.

Kūrybinis tinklas

Kaip alternatyvą N. Čepulis pasiūlė „kūrybinio tinklo“ sąvoką, kadangi šiuo metu kūrybinių industrijų specialistai veikia tinklo principu. Kaip ir „Talent Garden“ centre, KI sričių profesionalai dirba prie kompiuterių, bendrauja su kolegomis iš viso pasaulio, galbūt net dirba užsienio įmonėms. Pati tinklo sąvoka nėra tokia varžanti, kaip industrijų, ir susijusi su naujomis technologijomis, neatsiejamomis nuo kasdienio gyvenimo. Jei industrijų sąvoka reiškia susvetimėjimą, tai tinklas atveria žmogų pasauliui bei kitiems ir skatina atvirumą.

Iššūkis menininkui

Kūrybinių industrijų lauke menininkai susiduria su svarbia problema – tai savęs pateikimu ir „pardavimu“ rinkoje. Teigta, kad menininkams, siekiantiems būti sėkmingiems ir užsidirbti iš savo amato, dažnai tenka apriboti savo, kaip kūrybininko, norus bei patį kūrybiškumą, kadangi svarbesnis tampa savęs pardavimo klausimas. Tai yra neabejotinas minusas visiems KI srityje dirbantiems menininkams. Kaip išeitis gali būti freelance – buvimas laisvai samdomu darbuotoju.

Kūrybinių industrijų ateitis

Kūrybinių industrijų kūrėjas ir specialistas – ne viena sritimi apsiribojęs žmogus. Pamažu pereinama nuo industrinio mentaliteto, prie tinklo mentaliteto. Universitetai juda tokia linkme, įvesdami gretutinių studijų programas, kadangi studentas įgauna ir kitos srities žinių. Taip pat kuriasi tokie fakultetai, kaip KTU SHMMF, veikiantys technologijų sritį plėtojančiame universitete. Kūrybinės industrijos, kaip kūrybinis tinklas, yra tai, kam priklauso ateitis. Spartėjanti globalizacija leidžia savo darbus skelbti visam pasauliui, įmanoma užmegzti kontaktus su tolimiausiuose kraštuose esančiais specialistais. Taip pat svarbus kūrybinių industrijų elementas yra spartėjantis tapimas laisvai samdomais darbuotojais (freelance). Tikima, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių dirbs tokiu principu.