Leonas Balaševičius. CERN tiesia vis platesnius kelius į Lietuvą – kokius pokyčius tai atneš mūsų šaliai?

Liepos pradžioje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai pasirašė susitarimą su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi – Lietuvoje bus kuriamas vienintelis Vidurio bei Rytų Europoje CERN technologijų verslo vystymo centras, du jo inkubatorius įrengiant Kaune ir Vilniuje.

Tai, kad Lietuvoje kuriami du Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos verslo inkubatoriai, rodo Kauno „Santakos“  ir Vilniaus „Saulėtekio“ slėnių (integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų), skirtų vykdyti tyrimus, įsikurti žinioms imlioms įmonėms ir teikti pridėtinę vertę kuriančias paslaugas, mokslinį potencialą.

Lietuva, CERN asocijuotąja nare tapusi tik prieš metus, tapo dešimtąja šalimi, kurioje organizacija steigia verslo vystymo centrą.

Galime didžiuotis ne tik tuo, kad Lietuvoje bus steigiamas CERN technologijų verslo vystymo centras, bet ir tuo, kad pirmą kartą vienoje šalyje bus įsteigti du inkubatoriai skirtinguose miestuose. Visur kitur Europoje pasirinkta tik viena vieta.

Prie to, kad CERN inkubatorius bus steigiamas Kaune ženkliai prisidėjo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, vykdydami aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurdami naujus išradimus ir inovatyvias technologijas. KTU „Santakos“ slėnyje vystomi įvairūs tarpsritiniai tyrimai, kuriamos sąlygos kokybiškų tyrimų paslaugų verslo įmonėms teikimui, taip efektyvinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Be to, čia koordinuojami technologijų kūrimo bei jų komercializavimo procesai, tokiu būdu padedant kurti ir vystyti įmones bei pritraukti reikiamas investicijas, todėl bendradarbiavimas su CERN bus naudingas abiem pusėms.

CERN technologijų verslo vystymo centras su dviem inkubatoriais turės didelę įtaką regiono mokslo ir verslo inovatoriams. Jų veikla skatins CERN sukauptų žinių ir technologijų pritaikymą svarbių problemų sprendimui, pvz., naujos technologijos ir dirbtinis intelektas galės būti naudojamas ligų diagnostikai ir didelių duomenų apdorojimui. Beje, KTU dirbtinį intelektą taip pat yra išgryninęs kaip vieną iš Universiteto strateginių krypčių.

CERN inkubatorių kūrimas Lietuvoje – svarbus įrodymas ne tik apie stiprų šalies aukštąjį mokslą, bet ir aukštųjų technologijų kuriamą pridėtinę vertę. Juk būtent CERN vystomos technologijos ir mokslininkų atliekami darbai turi įtakos daugeliui visuomenei svarbių sričių: medicinai, saugumui ir visos pramonės plėtrai.

Mokslininkams ir verslininkams – naujos galimybės

Kauno mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuriame veiks CERN verslo inkubatorius, yra asociacijos „Santakos slėnis“ narys. Asociacija „Santakos slėnis“ vienija ir integruoja stambiausias Kauno mokslo  ir studijų institucijas: Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo universitetus, Lietuvos energetikos institutą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikos, KMTP bei verslo įmones AB „Kauno tiltai“ ir koncerną „Achemos“ grupė.

Tiek verslininkams, tiek mokslininkams bendradarbiavimas su CERN atvers dideles galimybes. Šalies mokslininkai galės prisidėti prie vykdomų pasaulinių tyrimų ir kuriamų garsiausių išradimų, tuo pačiu stiprindami savo kompetencijas. Tuo tarpu verslininkai (ypač jaunieji) turės progą įsilieti į inovatyviausias ir perspektyviausias rinkas.

CERN verslo inkubatorius, veiksiantis „Santakos“ slėnyje, padės verslininkams ir mažosioms įmonėms rinktis CERN technologijas ir patirtį savo verslo vystymui. Inkubuotos įmonės, t. y. startuoliai (angl. start-up), turės prieigą prie CERN turimų kompetencijų bei tarptautinio CERN BIC (angl. Business Incubation Centre, liet. verslo inkubavimo centras) tinklo.

Tokiu būdu CERN verslo vystymo centras suteiks pagalbą teikiant informaciją ir ekspertų konsultacijas, technologijas pritaikant produktų kūrime bei padedant ieškoti finansavimo šaltinių.

KTU taip pat turi verslo inkubavimo erdvę – KTU „Startup Space“ – atvirą Kauno startuoliams bendruomenę, vienijančią kuriančias komandas, nuo pačios ankstyviausios verslo kūrimo stadijos – idėjos. Čia dirbantieji turės puikią progą bendradarbiauti su CERN jiems aktualiais klausimais.

Inkubuotos įmonės turės prieigą ir prie asociacijos „Santakos slėnis“ narių turimos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros, siūlomų verslo vystymo mokymų bei aukšto tarptautinio lygio mokslininkų potencialo. Taip bus mažinamas atotrūkis tarp gamtos, technologijos mokslų ir pramonės.

Be to, KTU „Santakos“ slėnyje veikia Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC), padedantis verslui atrasti reikalingas kompetencijas universitete ir suburti komandas, sprendžiančias verslui aktualius iššūkius. Žinių perdavimo užtikrinimui, įmonių atstovai kviečiami prisijungti prie studijų programų įgyvendinimo bei įvairių kitų iniciatyvų. Dėl to tikime, kad galime pasiūlyti specialistus ir kompetencijas aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančiomis įmonėmis.

Visa tai prisidės ir prie valstybės gerovės vystymo, nes centro veikimas užtikrins greitą inovacijų plėtrą ir paskatins dar spartesnį ateities technologijų atsiradimą Lietuvoje.

Bendrų projektų skaičius tik didėja

Lietuva su CERN bendradarbiauja jau nuo 1993 metų. Nuo to laiko su CERN bendrus projektus vykdė Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos universitetai, taip pat lazerių gamintojai „Ekspla“ ir „Standa“.

Partnerystė su CERN turėtų būti naudinga moksleiviams ar studentams, dar tik planuojantiems ar pradedantiems savo karjerą. Pavyzdžiui, CERN kartu su IPPOG organizacija (angl. The International Particle Physics Outreach Group) kiekvieną pavasarį daugiau nei 50 pasaulio šalių organizuoja tarptautines elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamokas (angl. International Masterclasses: hands on Particle Physics). Šių metų pradžioje pirmą kartą tokia pamoka organizuota ir KTU – tai didelis Lietuvos mokslo įvertinimas.

Šioje pamokoje dalyvavę KTU studentai ir Kauno miesto mokiniai vienos dienos mokymuose ir per praktinį užsiėmimą atliko eksperimentinį elementariųjų dalelių fizikos tyrimą, naudodami realius CERN duomenis, užregistruotus Kompaktiškojo miuonų solenoido (angl. Compact Muon Solenoid, CMS) eksperimente.

Pamokos metu įgyta patirtis suteikė galimybę jos dalyviams suprasti, kaip vykdomi moksliniai atradimai, kaip komandos žinios ir gebėjimai panaudojami bendram išsikeltam tikslui – išsiaiškinti ir suprasti, kaip veikia elementariųjų dalelių fizikos pasaulis.

Be to, jau 2020 m. pavasarį CERN kartu su KTU Kaune organizuoja CERN greitintuvo mokyklą (angl. CAS-CERN Accelerator School). Pažymėtina, kad CERN kasmet vis kitose pasaulio šalyse organizuoja tik 4 mokyklas, todėl tai dar vienas argumentas, kad Lietuvoje vykdoma mokslinė veikla yra vertinama tarptautiniu mastu. Ši mokykla studentams suteiks unikalią galimybę mokytis iš geriausių savo srities profesionalų, susipažinti ir padirbti su CERN turima įranga, kurią specialiai į mokyklą Kaune atsiveš CERN atstovai.

KTU priklauso CERN Baltijos grupei (angl. CERN Baltic Group, CBG), įsteigtai 2018 m. gegužės 29 d., susitikimo CERN, Ženevoje, metu pasirašius tarpusavio pagalbos memorandumą tarp aštuonių pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų. Šių metų spalį kasmetinis ketvirtasis CERN Baltijos grupės susitikimas vyks KTU. Jo metu bus aptarta bendrų magistro ir doktorantūros studijų programų, skirtų elementariųjų dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų specialistų rengimui, kūrimas. Dalyviai pristatys ir šių sričių situaciją Estijos, Latvijos ir Lietuvos universitetuose, priklausančiuose CERN Baltijos grupei. Taip pat susitikimų metu vyksta nuolatinės diskusijos apie studentų pritraukimą į tokias studijų programas, studentų mobilumą bei teisinius ir finansinius studijų programų aspektus.

Taigi, Lietuvos ryšys su CERN bėgant laikui tik stiprėja, o dėl to valstybei, jos mokslininkams, verslininkams,  studentams, moksleiviams atsiveriančios galimybės nuolat auga. Tai tik dar kartą įrodo, kad vystydami Lietuvos mokslą einame teisinga linkme, o mūsų pasiekimai vertinami tarptautiniu lygiu.

Leonas Balaševičius yra Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo ir inovacijų prorektorius