Lietuvių ir estų draugystės pamatas – abipusė pagalba ir bendradarbiavimas

Kelias į pasaulinę rinką ir energetinės nepriklausomybės svarba

„Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų, šiuo metu vystomų Baltijos šalyse. „Jūs jau galite naudotis „Rail Baltica“, keliauti į Europą. Mes Estijoje turime didelių vilčių, susijusių su šia geležinkelio linija. Galimybė iš Talino per dvi valandas pasiekti Rygą ir per tris – Vilnių tikrai atneš žymių pokyčių mūsų ekonominiame bendradarbiavime“, – pasakojo ambasadorius. Pasak jo, „Rail Baltica“ reikalinga kaip globalaus prekybos kelio dalis, pakeisianti Baltijos valstybių vietą ne tik Europos, bet ir pasaulinėje rinkoje.

Ypatingą reikšmę T. Kukkas suteikė SGD terminalui Klaipėdoje. Prieš metus atidarytas terminalas buvo labai lauktas Lietuvoje, kaip priemonė, padėsianti suskaldyti rusų milžinės „Gazprom“ monopolį.  Ambasadoriaus tikino, kad ta pati nauda, kurią šis terminalas suteikė Lietuvai, pasiekė ir Estiją. „Dar pernai gruodį Estija buvo 100%  priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų. Tačiau situacija pasikeitė – kelios Estijos įmonės pradėjo pirkti dujas iš terminalo Klaipėdoje ir dabar iš „Gazprom“ perkama jau  tik 70 proc. suvartojamų dujų“, – džiaugėsi T. Kukkas. Šie skaičiai labai svarbūs, tolydžio mažėjanti energetinė priklausomybė nuo Rusijos nebeleidžia jai manipuliuoti Baltijos valstybėmis.

Kartu kovos lauke

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimą, ambasadorius pabrėžė kooperacijos krašto gynybos srityje svarbą ir naudą. Lietuvoje, Karmėlavos Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre dirba 6 Estijos oro pajėgų pareigūnai. Estai šiame centre darbuojasi jau 12 metų – tai yra vienas iš svarbiausių militaristinės kooperacijos pavyzdžių.

„Ir tai ne viskas. Tartu veikia Baltijos gynybos koledžas, kuriame studijuoja ir įgyja išsilavinimą didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštesniojo rango pareigūnų. Studijuojant užmegzti kontaktai ir draugystės išlieka visam gyvenimui. Kariuomenėje tai itin svarbu – žinoti, kas yra tavo draugai ir sąjungininkai. Mes esame NATO nariai ir turime kartu kovoti su bendrais priešais“, – karinio bendradarbiavimo svarbą pabrėžė T. Kukk. Pastaraisiais metais karinių pratimų skaičius padidintas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, todėl vis dažniau galima išvysti estų kareivius Lietuvoje ir lietuvius Estijoje atliekant karinius pratimus.

Internetinis balsavimas – misija įmanoma

Daug dėmesio savo paskaitoje ambasadorius skyrė elektroniniam balsavimui, kuris Estijoje vykdomas nuo 2005 metų. Estijos piliečių atsiliepimai – labai geri. Paskutinių rinkimų metu internetu balsavo kas trečias rinkėjas. Elektroninis balsavimas – šiuo metu labai aktuali tema Lietuvoje.  Toomas Kukk išskyrė kelis aspektus, kurie, jo nuomone, įrodo elektroninio balsavimo naudą.

Viena svarbiausių priežasčių – užsienyje laikinai ar ilgam apsigyvenę tautiečiai. Lietuva, kaip ir Estija, turi daug emigravusių piliečių. Internetinis balsavimas suteikia jiems galimybę dalyvauti savo šalies politiniame gyvenime, nesvarbu kur jie yra. Nebereikia vykti iki ambasados ar kitos oficialios atstovybės, sudaromos galimybės balsuoti bet kur – net oro uoste, laukiant skrydžio į verslo susitikimą.

„Paskutinių rinkimų metu balsavo Estijos piliečiai iš 110-ies šalių. Ambasadas mūsų valstybė turi tik 40-yje valstybių. Tai puikiai parodo, kokias galimybes atveria internetinis balsavimas“, – apie Estijos patirtį pasakojo T. Kukkas.

Balsuoti – atsisiųsti aplikaciją, susirasti savo kandidatą ir už jį nubalsuoti – užtrunka apie minutę. Toks patogus ir laiko neužimantis balsavimo būdas smarkiai padidino rinkėjų aktyvumą. Viena iš priežasčių – Estija yra labai netankiai apgyvendinta valstybė.

„Kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 30 žmonių. Atskirtose vietovėse gyvenantys piliečiai iki balsavimo punkto turi keliauti ir 20 ir net 30 kilometrų. Pirmąjį Kovo savaitgalį, per pūgą, retas nori taip vargintis. Tačiau kompiuteryje paspausti kelis mygtukus sutinka“, – juokavo ambasadorius.

Estijos ambasadorių Toomas Kukk į KTU Ekonomikos ir verslo fakultetą pakvietė Estijos garbės konsulė, prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė.