Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų atstovai nutarė bendradarbiauti glaudžiau

Susitikime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos (LMFI), LSMU Veterinarijos akademijos (VA), Kauno technologijos (KTU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vilniaus (VU) universitetų muziejų bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) muziejaus atstovai.

Aukštųjų mokyklų muziejų istorija ir sąlygos skiriasi

Renginio pradžioje dalyviai trumpai pristatė savo atstovaujamų aukštųjų mokyklų muziejus. LMFI muziejaus ištakos siekia 1936 metus. KTU muziejus šiais metais minės įkūrimo 50-metį. VU muziejus įkurtas 2010 m. (pagrindas yra senasis universiteto Mokslo muziejus, kuris įsikūrė Šv. Jonų bažnyčioje 1979 m.). Kai kurie jo filialai, pavyzdžiui, Anatomijos, Geologijos ir Zoologijos muziejai, įkurti anksčiau – XVIII a. pabaigoje. Aukštųjų mokyklų muziejuose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, skirtingai sprendžiamas ir muziejų finansavimo klausimas. KTU – vienas iš dviejų universitetinių muziejų, turinčių savo internetines svetaines.

Pasiūlyta vienytis problemoms spręsti

Buvo aptartos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų problemos, kurių yra nemažai: kai kuriems muziejams trūksta ekspozicinio ar parodinio ploto, patalpų eksponatų saugykloms, netinkamos eksponatų saugojimo sąlygos, nepakankamas finansavimas, darbuotojų skaičius.

Antroje seminaro-konferencijos dalyje LMFI muziejaus direktorius dr. Tauras Mekas kalbėjo apie muziejaus rinkinių ir ekspozicijos panaudojimą studijų procese. VU muziejaus direktorius dr. Ramūnas Kondratas pasakojo apie Europos universitetų muziejų tinklą „Universeum“ ir jo veiklą. Jis dalyvauja jo rengiamose konferencijose, skaito pranešimus. Dr. R. Kondratas pasiūlė Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejams imti pavyzdį iš Europos universitetų ir burtis į panašią organizaciją, kad būtų geriau matoma jų veikla ir girdimos problemos.

KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė aptarė Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo galimybes ir komunikaciją per Lietuvos muziejų asociaciją. Ji pasiūlė idėją kurį nors „Lietuvos muziejų kelio“ projektą skirti Lietuvos švietimo ir mokslo istorijos paveldui, suorganizuoti mokslinę konferenciją „Lietuvos aukštojo mokslo paveldo išsaugojimo problemos“, daryti bendras parodas, aktyviau bendradarbiauti per Lietuvos muziejų asociaciją, teikti aukštųjų mokyklų muziejininkų kandidatūras Metų muziejininko vardui gauti.

ASU muziejaus vedėja dr. R. Pranskūnienė, remdamasi įvairiose pasaulio šalyse taikoma aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo tinklų praktika, pakvietė jungtis į Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo tinklą, pvz., Lietuvos muziejų asociacijoje sukurti Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų sekciją ar grupę. Seminaro-konferencijos dalyviai pritarė pasiūlytoms bendradarbiavimo idėjoms.