Lietuvos moksleivių verdiktas – Seime norėtų matyti konservatorius

Svarbiausios | 2020-10-08

Artėjant spalio 11 dienos Seimo rinkimams, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto edukacinio projekto „Mokiniai renka Seimą“ metu šalies mokiniai turėjo galimybę išbandyti save rinkėjų vaidmenyje. Išklausę diskusiją ir uždavę klausimus, mokiniai nusprendė, kad geriausiai artimiausius ketverius metus juos atstovautų Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Nuotolinės diskusijos, kurią moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, metu 9–12 klasių mokiniai diskutavo su keturiais populiariausių partijų lyderiais, kandidatais į LR Seimą: Ingrida Šimonyte (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautu Palucku (Lietuvos socialdemokratų partija), Viktorija Čmilyte-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) ir Tomu Tomilinu (Lietuvos valstiečių – žaliųjų sąjunga).

Lyderių pozicijos aiškios

Mokinių nuomone, geriausiai debatuose pasirodė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Iš daugiau nei 200 balsuojančiųjų, beveik pusė – 47 procentai – palankumą rodė konservatoriams ir jų lyderei I. Šimonytei, antroje vietoje liko G. Palucko vadovaujama LSDP, surinkusi 31 procentą balsų. Mažiausiai balsų sulaukė Liberalų sąjūdis (15 proc.) ir Lietuvos valstiečių – žaliųjų partija (7 proc.).

Debatų metu moksleiviai realiu laiku balsavo už partijų atstovų pasisakymus trimis temomis: švietimo, jaunimo užimtumo bei aplinkos apsaugos. Skelbiami balsavimo rezultatai parodė, kad dauguma klausimų mokiniai palaiko TS-LKD, tačiau aplinkosaugos politikos klausimu geriausiai įvertinta Lietuvos socialdemokratų partija.

Opūs klausimai

Mokiniai kompromituojančių klausimų partijų atstovams nevengė. Daug dėmesio diskusijos dalyviai skyrė švietimo situacijai po karantino, aptarė darbo krūvį ir efektyvumą, kokybės užtikrinimą. Ypatingas moksleivių dėmesys buvo skirtas lytiniam švietimui, LGBTQ teisėms. Akivaizdu, kad jaunimui šie klausimai ypač svarbūs.

„Nuotolinis ugdymas, žinoma, suteikia papildomų galimybių, bet jis parodo ir kai kurias problemas, pavyzdžiui tai, kad savarankiškai mokytis mūsų mokiniams, net ir vyresnių klasių, yra vis dar sudėtinga. Tai parodo, kokias kompetencijas reikia labiau ugdyti mokyklose“, – sako Liberalų sąjūdžio partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jaunimo užimtumo politikoje mokiniams buvo svarbūs savanorystės, karjeros klausimai. Dalis kandidatų akcentavo švietimo svarbą tame, minėjo profesinį rengimą ir karjeros ugdymo svarbą.

„Jaunimo užimtumą padėtų spręsti tiek karjeros planavimo, tiek profesinio rengimo grąžinimas prie to, ko iš tikrųjų reikia rinkai, nes mes dabar prie rinkos taikome aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pamiršdami, kad šaliai reikia ir filosofų ir humanitarų, ir tai nėra taip lengvai suplanuojami dalykai, ir net nereikia bandyti to daryti. Kalbant apie profesinį mokymą, tai tas poreikis tikrai nesunkiai derinamas su paklausa, kuri yra mūsų įmonėse ir mūsų versle“, – sako Ingrida Šimonytė, TS-LKD sąrašo lyderė.

„Karjeros kelias turi turėti užtikrinimą, kad žmonės pasirinkę savo profesiją, turėtų galimybę kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, ir prisitaikyti prie kintančio darbo rinkos poreikio. Ir ta atsakomybė turėtų gulėti ne tik ant žmogaus pečių.“,– išsilavinimo lankstumą akcentavo Lietuvos socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

Aplinkosaugos klausimai susilaukė didžiausios diskusijos. Nors kai kuriais klausimais kandidatai ne visai sutaria, išryškėjo Europos Sąjungos standartų svarba. „Aplinkosaugos politiką turim vykdyti europiniame kontekste, turim stipriai bendradarbiauti su deleguotu komisaru, atsakingu už aplinkosaugą visoje Europoje ir čia, Lietuvoje. Turime palaikyti ambicingesnius Europos tikslus, būti tų procesų avangarde. Deja, dar tam sunkiai ryžtamės. Tikiu, kad kitas Seimas bus žalesnis“, – sako LVŽS atstovas Tomas Tomilinas.

Būsimų rinkėjų ugdymas

Edukacinio projekto „Mokiniai renka“ tikslas – suprantamai ir interaktyviai naujiems ar dar tik būsimiems rinkėjams paaiškinti rinkimų procesą, ugdant jų pilietiškumą bei įsitraukimą į šalies politinį gyvenimą.

„Šis projektas – tai viešojo valdymo pamoka mokiniams, kuria siekiame „užkrėsti“ jaunus žmones sveiko pilietiškumo dvasia, formuoti įprotį aktyviai dalyvauti rinkimuose ir ugdyti gebėjimą priimti pagrįstus ir argumentuotus sprendimus balsuojant“, – teigia projekto organizatorė Eglė Vaidelytė.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas įsitikinęs, kad diskusija būsimiems ir esamiems rinkėjams gali padėti apsispręsti prieš priimant tikrąjį sprendimą šį sekmadienį.

„Kai kurie dvyliktokai jau turi balsavimo teisę, tad šis pasibandymas gali padėti galutinai išsirinkti už ką atiduoti savo balsą, ką palaikyti. Tokiuose debatuose jaunimas gali užduoti ir sau opius klausimus ir būti išgirsti“, – sako jis.

Eglės Vaidelytės teigimu, tokių renginių metu šviečiami ne tik moksleiviai, bet ir politikams suteikiama galimybė iš arčiau pažinti savo jaunąjį arba būsimą rinkėją, suvokti jo lūkesčius. „Šis projektas yra prasmingas visiems jame dalyvaujantiems“, – patikina ji.

Tai jau ne pirmus metus KTU organizuojamas projektas, vykstantis prieš rinkimus. Analogiškuose, anksčiau vykusiuose projektuose Lietuvos moksleiviai savo simpatijas galėjo reikšti simuliuotuose prezidento, europarlamento, merų rinkimuose.

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku