Efektyviai naudojant celiuliozę – pagrindinę natūralią statybinę augalų medžiagą – būtų galima išspręsti daugelį problemų, susijusių su naftos kilmės polimerinių medžiagų naudojimu įvairiose pramonės šakose. Ieškodami tvaresnių celiuliozės panaudojimo būdų, Lietuvos mokslininkai sukūrė nanopluoštinės celiuliozės matricos gamybos metodą, kuris gali pakeisti neatsinaujinančius pramoninius polimerus net ir biomedicinos srityje.
Tekstilė, rūbai, žaislai, sporto inventorius, pagaminti iš sintetinių naftos kilmės medžiagų daro didelį neigiamą poveikį aplinkai viso gyvavimo ciklo metu: nuo gamybos iki atliekų sutvarkymo.
Mokslo atstovai teigia, jog būtina šias medžiagas keisti aplinkai nekenksmingomis ir įrodyti vartotojams, jog iš tvarių medžiagų galima pagaminti lygiai tokius pat veiksmingus produktus. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantės Ingridos Pauliukaitytės, vienos iš naujojo aplinkai draugiškesnio celiuliozės nanopluošto kūrėjų, šis išradimas – žingsnis tvaresnės pramonės link.
Unikalus gamybos būdas
Celiuliozė – žemėje gausiausias ir labiausiai paplitęs gamtinis polisacharidas, dažniausiai aptinkamas augalų ląstelių sienelėse, dumbliuose arba sintetinamas kai kurių bakterijų. „Celiuliozę kaip tyrimų objektą pasirinkau atsižvelgdama į jos gamtinę kilmę bei palankias savybes: biologinį suderinamumą ir skaidumą, cheminių atmainų įvairovę bei plačias panaudojimo galimybės“, – teigia išradimo autorė.
Šis išradimas buvo sukurtas šlapiojo tipo elektrinio verpimo metodu, kuriuo celiuliozė ištirpinama specialiuose tirpikliuose – joniniuose skysčiuose, o vėliau tirpalas yra paverčiamas pluoštu. „Tai būdas, leidžiantis sukurti unikalios struktūros gelio tipo celiuliozės matricas, kurios panašios į natūraliai bakterijų susintetintą celiuliozės pluoštą“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) doktorantė.