LURK komunikatas Dėl Lietuvos universitetų didesnės įtraukties į valstybės plėtrą

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (toliau – LURK) asociacija, atstovaujama Lietuvos universitetų rektorių, sveikindama naująjį Lietuvos Respublikos Seimą ir būsimą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tikisi iš jų deramos aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos globos bei racionalių sprendimų, įgalinančių atsinaujinti ir sustiprėti visai sistemai, turinčiai fundamentalias galias prisidėti prie Lietuvos valstybės – Europos Sąjungos ir NATO narės – stiprėjimo, Europos ir pasaulio aukštojo mokslo pažangos.

Universitetai, vykdydami savo tradicinę misiją, moksliniais tyrimais plėsdami pažinimo ribas, vykdydami kokybiškas studijas, įgalindami technologinius ir socialinius bei kultūrinius pokyčius, tarnaudami viešajam gėriui ir visuomenės gerovei, dabar savo dėmesį stiprina klimato kaitos sulėtinimui ir darnaus vystymosi plėtrai, prisideda prie demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės, socialinio teisingumo, įtraukties ir lygiateisiškumo principų realaus įgyvendinimo visuomenėje.

Universitetams vykdyti savo misiją sekasi geriau tada, kai valdžios ir valdymo institucijos gerbia jų bendruomenės narių LR Konstitucijoje įtvirtintą akademinę laisvę bei garantuoja institucinę universitetų autonomiją, suderintą su atskaitomybe visuomenei, taiko aiškų, stabilų bei skaidrų teisinį jų reguliavimą, susilaiko nuo perteklinio kišimosi į institucijų vidaus reikalus ir laiduoja nuolatinį pasitikėjimu gristą dialogą. Valstybės poreikiai turi būti sprendžiami vadovaujantis bendradarbiavimo ir lygiavertės partnerystės, o ne viešojo administravimo principu.

Universitetų bendruomenė kviečia pažymint Lietuvos universiteto šimtmetį 2022 metus paskelbti Universitetų metais ir taip sutelkti valdžios ir valdymo institucijas bei visuomenę siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

Universitetų bendruomenė siekia gerinti studijų, mokslinės veiklos ir meninės kūrybos kokybę, kurti inovacijas, plėsti lygiavertį tarptautinį bendradarbiavimą, didinti savo indėlį į Lietuvos valstybingumo stiprinimą, yra nusiteikusi racionalioms pertvarkoms ir tikisi Vyriausybės programoje rasti teisinių ir materialinių prielaidų didesniam universitetų veiklos tvarumui užtikrinti ir teikia šiuos LURK pasiūlymus.

Universitetų bendruomenė kviečia Lietuvos valdžios ir valdymo institucijas parengti ir priimti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriame būtų deramai atspindėtos ir išspręstos Universitetinio sektoriaus plėtros teisinės sąlygos ir materialiniai resursai:

Universitetų ir valdžių partnerystės srityje:

• 2022 metus paskelbti Universitetų metais išnaudojant juos universitetų ir visuomenės sanglaudos didinimui, Universitetų ir valdžių partnerystės stiprinimui;
• Valstybės poreikius, išreikštus sutartyse su universitetais, spręsti vadovaujantis lygiavertės partnerystės, o ne viešojo administravimo principu, valdžioms gerbiant ir garantuojant Universitetų konstitucijos garantuotą institucinę autonomiją, o universitetams garantuojant atskaitomybę visuomenei;

Investicijų ir finansavimo srityje:

• Užtikrinti bendras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) investicijas, kaip BVP dalies augimą, iki 1,5 procento jau 2024 metais siekiant priartėti prie Europos Sąjungos vidurkio ir numatant privalomą nuosekliai augantį MTEP/BVP santykį, ateityje artėjant prie 3 procentų nuo BVP;
• Užtikrinti suderintą bazinio ir projektinio MTEP finansavimo sistemą, įgalinančią pritraukti ir išlaikyti geriausius universitetų ir mokslinių institutų tyrėjus;
• Plėtoti inovacijų kūrimo ekosistemą, sudarant palankią taikomųjų bei tarpdisciplininių tyrimų skatinimo ir finansavimo terpę;
• Užtikrinti tyrėjų atlyginimų augimą proporcingai MTEP finansavimo kaip BVP dalies augimui mokslo ir studijų įstaigose. Konkurencingas, palyginus su kaimyninėmis ES šalimis ir verslu, tyrėjų atlyginimas yra būtina sąlyga, užtikrinant lėšų MTEP projektams pritraukimą iš Europos Sąjungos programų. Užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarime su profsąjungomis numatytų įsipareigojimų didinti tyrėjų atlyginimus;
• Sudaryti tvarias teisines ir materialines sąlygas akademinio ir neakademinio personalo darbo užmokesčio didinimui padarant jį konkurencingu šalies ir Europos darbo rinkoje;
• Užtikrinti nuolatinį tvarų finansavimą dėl atviros prieigos prie prenumeruojamų duomenų bazių visiems Lietuvos tyrėjams;
• Užtikrinti tvarų Universitetų infrastruktūros finansavimą atsižvelgiant į vykdomų studijų programų specifiką, ypatingą dėmesį atkreipiant į verslo poreikius atliepiančias studentų praktinių įgūdžių formavimo aktualijas. Užtikrinti tęstinį finansavimo mechanizmą Universitetų bendrabučių renovacijai ir studentų gyvenimo sąlygų gerinimui;
• Neatidėliotinai parengti naują studijų finansavimo modelį, kuris užtikrintų stabilų aukščiausią pridėtinę vertę kuriančių ateities specialistų rengimą šalies darbo rinkai, skatintų studijų ir mokslo institucijas ne konkuruoti, bet bendradarbiauti, kurti konkurencingą ir ateities darbo rinkos poreikius atitinkančią studijų ir mokslo bazę;
• Atlikti tarptautinį Lietuvos universitetų veiklos ekonominį ir socialinį įvertinimą jų poveikiui šalies raidai nustatyti;
• Nustatyti racionalų norminės universitetinių studijų kainos nustatymo algoritmą;

Universitetinių studijų, mokslo ir inovacijų srityje:

• Užtikrinti aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos integracijos procesuose, mokslo ir studijų tarptautiškumą palaikant ir remiant politiškai, teisiškai, finansiškai bei kitomis priemonėms. Kartu su mokslo ir studijų institucijomis sukurti nacionalinį tarptautiškumo plėtros planą;
• Siekiant didesnės Lietuvos aukštojo mokslo integracijos į Europos aukštojo mokslo erdvę, plečiantis tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvoms ir formoms, skatinti ir remti prisijungimą prie tarptautinių mokslo ir studijų tinklų, spręsti prisijungimo prie tarptautinių mokslo ir studijų klasifikacijų klausimą;
• Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių gerąją praktiką, tobulinti mokslo projektų administravimo ir vertinimo procesus bei tai reglamentuojančius teisės aktus, atkreipiant ypatingą dėmesį į mokslo – verslo bendradarbiavimo svarbą, kurio plėtrą stabdo nelanksčios, perteklinės valstybės pagalbos vertinimo procedūros;
• Papildyti 2021–2030 m. švietimo plėtros programą sisteminio požiūrio nuostatomis apie universitetinių studijų plėtotę;
• Sudaryti palankias teisines ir materialines sąlygas užsienio bei grįžtantiems iš užsienio lietuvių kilmės studentams, parengti Lietuvos aukštojo mokslo pristatymo pasauliui ir užsienio studentų pritraukimo planą;
• Sukurti ir plėtoti talentų pritraukimo ir integravimo į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą programą, užtikrinti jos konkurencingumą ir tvarų programos finansavimą analogiškų Europos šalių programų kontekste;
• Užtikrinti visapusišką 2019 metais startavusios Europos universitetų iniciatyvos, politinį ir materialinį palaikymą, nes ji reikalauja ir konkrečių veiksmų nacionaliniu lygiu. Ši iniciatyva turėtų būti sėkminga ir veiksminga bei atnešti naudą ne tik joje dalyvaujantiems Lietuvos universitetams, bet ir visai šalies aukštojo mokslo sistemai, padarys ją labiau matomą ir pripažįstamą Europoje;
• Sudaryti racionalias teisines ir materialines sąlygas visą gyvenimą trunkančių studijų įgyvendinimui, sukurti aiškią ir skaidrią formaliu, neformaliu ir savišvietos būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo ir pripažinimo sistemą, užtikrinančią didesnį aukštojo mokslo studijų prieinamumą;
• Užtikrinti bendrojo ugdymo kokybę, kuri turėtų atitikti Universitetinių studijų kokybės reikalavimus;
• Užtikrinti universitetų autonomiją doktorantūros procese įgalinant lanksčiau vykdyti doktorantų priėmimą ir keisti priėmimo į doktorantūrą taisykles siekiant didesnio doktorantūros efektyvumo;
• Įteisinti vieningą Mokslo ir Studijų sričių ir krypčių klasifikatorių suderinant dabar atskirus Mokslo ir Studijų klasifikatorius;
• Harmonizuoti mokslo ir studijų veiklos rezultatų vertinimo sistemą, mažinant vertinimų biurokratinę naštą;

Investicijų į aukštąjį mokslą ir viešųjų pirkimų srityje:

• Užtikrinti ilgalaikį, tvarų, skaidrų ir lygias galimybes suteikiantį universitetų plėtros finansavimą;
• Palengvinti unikalios mokslinės įrangos įsigijimo galimybes;
• Pritaikant kitų Europos Sąjungos šalių praktiką viešųjų pirkimų moksliniams  tyrimams reglamentavimą ir procedūras supaprastinti taip, kad Lietuvos mokslininkų siūlomos paslaugos būtų patrauklios šalies ir užsienio mokslo tyrimų ir verslo subjektams;
• Priimti 2017 m. registruotą viešųjų pirkimų įstatymo pataisą eliminuojančią perteklinį reikalavimą dėl mokslo publikacijų;
• Atstatyti galimybę konkursuose dalyvaujantiems dalyviams aiškinti ir tikslinti pasiūlymus, taip išvengiant nereikalingų konkursų nutraukimų;
• Numatyti pirkimų konkursuose dalyvaujančių įmonių atsakomybę dėl nepagrįstų pretenzijų, skundų teikimo, kurie stabdo ar piktybiškai vilkina pirkimų procesą ir/ar siekia nesąžiningo rinkos iškraipymo;

Mokslo ir studijų skaitmenizavimo srityje:

• Skirti tikslines investicijas mokslo ir studijų institucijų informacinių technologijų infrastruktūros  (IT platformų, sistemų, programinės įrangos, atvirųjų resursų, auditorijų ir akademinės aplinkos pritaikymo mišriam/nuotoliniam mokymui poreikiai) atnaujinimui;
• Ateities ekonomikos DNR plane, analogiškai kaip ir bendrojo ugdymo sektoriui, numatyti lėšas aukštojo mokslo institucijoms skaitmeninių priemonių įsigijimui;
• Plėtoti vieningas mokslo ir studijų duomenų paieškos sistemas pasitelkiant šiuolaikiškas debesų technologijas;
• Teisiškai ir materialiai skatinti šiuolaikinių mokymo priemonių ir metodų diegimą studijose, skirti paramą dėstytojų skaitmeninių, pedagoginių/didaktinių kompetencijų tobulinimui;
• Tarpininkauti apibendrinant mokslui ir studijoms būtinos programinės įrangos poreikius ir sudarant institucijoms palankias sąlygas šios įrangos įsigijimui;
• Užtikrinti integruotą prieigą prie nacionalinių ir tarptautinių akademinį sąžiningumą didinančių tinklų.

Socialinės dimensijos aukštajame moksle:

• Socialinės dimensijos sąvoka turi aprėpti ir kokybišką studijų aplinką, prieinamas socialines bei akademines paslaugas ir infrastruktūrą, kuri užtikrintų sklandų studijų procesą, asmenybės ugdymąsi bei sveikatą;
• Inicijuoti būtinus pokyčius, kurie mažintų studentų apmokamam darbui skiriamą laiką, užtikrinant jiems pakankamą finansinę paramą, leidžiančią daugiau laiko skirti studijoms ir akademiniams pasiekimams;
• Užtikrinti, jog visiems studentams, kurie atitinka teisės aktuose numatytus socialinių stipendijų gavimo kriterijus, būtų užtikrinta finansinė parama;
• Sudaryti galimybes aukštosioms mokykloms sukurti bei palaikyti veiksmingas bei sistemiškas studentų pažangos stebėjimo ir pagalbos jiems teikimo priemones;
• Stiprinti aukštųjų mokyklų administracijos ir dėstytojų kompetencijas dirbant su studentais, turinčiais specialiųjų poreikių;
• Sudaryti sąlygas aukštosioms mokykloms stiprinti studentų psichikos sveikatos raštingumą, užtikrinant nemokamų psichologo konsultacijų prieinamumą bei reguliarų prevencinių veiklų vykdymą;
• Sudaryti teisines ir materialines sąlygas Universitetų ir Lietuvos studentų sąjungos įsipareigojimo, siekiančio, kad kiekvienas absolventas studijų metu galėtų pasirengti tapti sertifikuotu pirmosios pagalbos teikėju pagal ERC reikalavimus, (turintis ne tik teorines žinias, bet ir praktinius gaivinimo įgūdžius), įgyvendinimui;
• Skatiname atlikti nacionalinį tyrimą, įvertinantį, ar dabar galiojanti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema nesukuria socialinės atskirties ir neriboja aukštojo mokslo prieinamumo, identifikuoti aukštajame moksle nepakankamai atstovaujamas socialines grupes, išanalizuoti dabartinę priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką socialinio teisingumo aspektu ir pasiūlyti galiojančios tvarkos modifikavimo sprendinius, alternatyvius priėmimo į valstybės finansuojamas vietas būdus.

LURK norėtų pasiūlyti glaudesnį Universitetų akademinės bendruomenės bendradarbiavimą su valdžios ir valdymo institucijomis teikiant savo ekspertus, kurie prisidėtų prie Vyriausybės programos parengimo bei įgyvendinimo.