Pereiti prie turinio
ieškoti

Lytinė tapatybė darbe. Kodėl svarbu apie tai kalbėti?

Svarbiausios | 2025-09-22

Lietuvoje apie 70 proc. LGBTQ+ bendruomenės narių darbo vietoje slepia savo lytinę tapatybę. Ekspertai pabrėžia, kad visgi organizacijose kurti įtraukią darbo aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis savimi, yra svarbu, nes tai ne tik kuria psichologinį saugumą, bet padeda pasiekti geresnių komandinių rezultatų ir pritraukti daugiau talentų.

Šiandien daugelis Europos valstybių siekia aiškesnių lytinės tapatybės standartų. Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto
(KTU SHMMF) Politikos mokslų, sociologijos ir viešojo valdymo studijų bei Komunikacijos studijų programų komiteto nario, politikos mokslų daktaro Vytauto Valentinavičiaus, pirmiausia svarbu suvokti, kad lytinė tapatybė – tai vidinis savęs kaip vyro, moters ar nebinarinio asmens pajautimas, o lyties raiška – kaip tai perteikiama elgesiu, apranga ar kalba.

Vytautas Valentinavičius
Vytautas Valentinavičius

„Darbo aplinkoje turėtume vertinti žmogų pagal kompetenciją, darbo rezultatus, o kasdienėje sąveikoje reikėtų gerbti jo apsisprendimą, įskaitant vardą, įvardžius bei pasirinktą jų išraišką“, – sako asist. dr. V. Valentinavičius.

Įtrauktis užtikrina lygybę visiems

Tyrimai rodo, kad dirbdami įtraukiose komandose, kuriose kiekvieno balsas svarbus, darbuotojai pasiekia net 35 proc. didesnį produktyvumą. Įmonės „Vinted“ – „KTU WANTed karjeros dienos 2025“ partnerės, Įvairovės ir įtraukties vadovė Monika Baravykė pritaria, kad įmonės turėtų pašalinti kliūtis, trukdančias skirtingų lyčių žmonėms siekti savo tikslų, nes tai aktualu ne tik LGBTQ+ bendruomenės nariams, bet ir apskritai visiems žmonėms.

„Lyties tapatybė dažnai yra svarbi savęs suvokimo dalis, tačiau dėl nelygybės visuomenėje kiekviena lytis susiduria su skirtingomis sisteminėmis kliūtimis. Pavyzdžiui, mergaitės vis dar susiduria su lūkesčiais nesiekti per daug karjeroje, berniukai – su spaudimu neparodyti silpnumo ar jautrumo, o translyčiai žmonės – su sunkumais būti pripažintais tokiais, kokie jie yra“, – pastebi M. Baravykė.

Vien tai, kad darbuotojai gali jaustis ne vieni su savo patirtimi, leidžia būti pamatytiems ir didina bendrumo bei priėmimo jausmą. V. Valentinavičius priduria, kad įtraukios komandos jaučiasi saugiau, mažiau bijo suklysti, laisviau generuoja idėjas ir greičiau mokosi iš klaidų.

„Kai žmogus jaučiasi saugus ir gerbiamas – jis dirba drąsiau ir atsakingiau. Įvairovė suteikia galimybę pritraukti daugiau talentų, o atvira įmonės kultūra skatina kūrybiškumą – tai leidžia efektyviau pasiekti strateginius tikslus ir kurti pozityvią darbo aplinką“, – teigia dr. V. Valentinavičius.

Svarbus darbuotojų balsas

Siekiant darbo vietoje užtikrinti lygias darbuotojų teises, nepriklausomai nuo jo lyties ar pasirinkimų, bei galimybę įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, svarbu įtvirtinti nulinę toleranciją priekabiavimui ir diskriminacijai. Dr. V. Valentinavičius pabrėžia, kad šiems tikslams pasiekti – būtina vadovų lyderystė.

„2021 m. priimtame tarptautiniame standarte pateiktos gairės, kaip sukurti darbo vietas, labiau pagarbias įvairovei. Lietuvoje turime puikių pavyzdžių – kai kurios įmonės įgyvendina lygybės politiką, pritaiko sanitarines erdves ir siūlo vienodas naudas visoms šeimos formoms“, – pasakoja dr. V. Valentinavičius.

Kuriant įtraukias vietas darbuotojams, pirmiausia reikėtų išklausyti jų poreikius – net ir tada, kai jie atrodo smulkūs ar pavieniai. Kaip teigia M. Baravykė, svarbu parodyti, kad kiekvienas balsas turi reikšmę, tačiau reikėtų vengti „blizgančių“ iniciatyvų, kurios tik atrodo gražiai.

Monika Baravykė
Monika Baravykė

„Įmonėje turime 7 bendruomenes, kuriose buriasi panašios tapatybės žmonės, pavyzdžiui, LGBTQ+, moterys, neuroįvairovės ir kitos. Iš viso jos vienija daugiau nei 450 narių. Šios bendruomenės padeda inicijuoti pokyčius. Pavyzdžiui, kartu su moterų bendruomene atnaujinome gedulo politiką, į ją įtraukdami nutrūkusius nėštumus. Taip pat su LGBT+ bendruomene užtikrinome galimybę „Vinted“ sistemose naudoti savo vardus ir įvardžius, jei jie nesutampa su pase nurodytais“, – sako M. Baravykė.

Ji priduria, kad įtrauktis darbo vietoje gimsta ne iš vienkartinių iniciatyvų, o iš nuoseklaus dialogo, darbuotojų įsitraukimo ir vadovų atsakomybės. Kai organizacija geba išgirsti įvairius poreikius, pripažinti skirtingas patirtis ir užtikrinti pagarbą kiekvienam, ji ne tik stiprina darbuotojų lojalumą bei pasitikėjimą, bet ir tampa patrauklesniu darbdavio pasirinkimu.