„Uogų išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamos maisto, biokuro gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis. Jo vadovaujama mokslininkų grupė, dalyvaujanti nacionalinėje programoje „Sveikas ir saugus maistas“, tiria keturias lietuviškų uogų rūšis: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.
2011 m. prasidėjusios programos „Sveikas ir saugus maistas“ tikslas – ne tik susisteminti naujas mokslo žinias, bet ir pritaikyti sukurtas biomedžiagas naujiems aukštos kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams.
KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius R. Venskutonis kaip vadovas ir partneris dalyvavo šešiuose „Sveiko ir saugaus maisto“ programos projektuose.
‒ Šiuo metu vykdote projektą susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu. Kas tai yra?
‒ Visi mūsų kasdien vartojami vaisiai, uogos, daržovės ir kiti augalinės kilmės produktai yra sudaryti iš įvairių medžiagų ir anatominių dalių. Iš vaisių ar uogų spausdami sultis ar gamindami kai kuriuos kitus produktus dažnai panaudojame tik tam tikrą šių valgomųjų augalų dalį – lieka daug išspaudų, kuriose gausu vertingų medžiagų. Gautos išspaudos dažnai panaudojamos labai neefektyviai arba tiesiog išmetamos kaip atliekos.
Stengiamės iš tokių išspaudų išskirti naudingas medžiagas, t.y. biorafinuoti. Mūsų pagrindinis siekis perdirbant visas biožaliavas ‒ beatliekinė koncepcija (angl. „Zero waste”).
‒ Kokios uogos buvo atrinktos tyrimui?
‒ Pasirinkome 4 uogų rūšis, augančias Lietuvoje: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.
‒ Kodėl savo projekto tyrimo objektu pasirinkote būtent uogas?
‒ Uogos yra vienas iš vertingiausių bioaktyvių medžiagų šaltinių, sukurtų gamtoje. Šiandien jau yra atlikta tūkstančiai tyrimų, kurie rodo, kad uogų vartojimas yra susijęs su tam tikrų ligų, tokių kaip širdies-kraujagyslių susirgimai, vėžys, epidemiologija.
Manoma, kad vartojant antioksidantus, kurių gausu uogose, yra lengviau apsisaugoti nuo uždegiminių procesų. Uždegiminė būklė yra tam tikras pradinis etapas daugeliui susirgimų.
Mokslininkų tarpe jau seniai tikrinama hipotezė, kuri dažnai patvirtinama įvairiais tyrimais, kad vartojant maistą, kuriame yra daug gamtinės kilmės antioksidantų, galima padėti sumažinti tam tikrų ligų susirgimų riziką. Tai buvo viena iš priežasčių dėl kurių pasirinkome tirti uogas.
‒ Kokiose srityse gali būti panaudotos jūsų projekte tiriamų uogų išspaudos?
‒ Išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti pasitelkiamos maisto gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje, o kas lieka po visų šioms sritims tinkamų medžiagų išskyrimo ‒ biokuro gamyboje. Gautų žaliavų spektras ‒ nuo fitocheminių medžiagų, kurių gali būti vos keli miligramai, iki tokių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos energijai gaminti.
Iš uogų išspaudų gaunamos medžiagos gali būti panaudojamos maisto papildų, funkcionaliojo maisto gamyboje, medicinoje. Nustatyta, kad iš uogų išspaudų išskiriamame aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas padeda sumažinti įvairių ligų riziką.
Iš uogų išspaudų išskiriami komponentai gali atlikti įvairias funkcijas: maisto produktą apsaugoti nuo gedimo, atlikti tam tikras funkcijas pačiame organizme, kai maistas jau yra vartojamas.
‒ Kokių rezultatų tikitės įvykdę šį projektą?
‒ Visi darbai kuriuos vykdome yra taikomojo pobūdžio, o pritaikymo sritys gali būti labai įvairios. Projektą, susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu, kartu su partneriais iš užsienio, planuojame tęsti Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „EUREKA“.
Tęsiant savo projektą šioje programoje, galėsime pagaminti didesnius kiekius prototipų, o galimai ir pritaikyti praktikoje bei komercializuoti, nes „EUREKA“ dalyvauja ir įmonės, kurios yra suinteresuotos mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimu.
Projekto vykdymo eigoje gautus rezultatus, rodančius, kad yra perspektyvos juos pritaikyti praktikoje ir komercializuoti, atrenkame ir ieškome būdų kitų projektų pagalba juos plėtoti, pritaikyti ir rasti partnerių iš ūkio subjektų, kurie susidomėtų tos produkcijos įsisavinimu ir gamyba.