„Pasijutau lyg atvykusi į Hogvartsą iš knygų apie Harį Poterį“, – tokius savo pirmuosius įspūdžius išvydusi barokinio stiliaus Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) pastatą šypsodamasi prisimena Paulina Štreimikytė, šiemet sėkmingai atlikusi „Erasmus+“ praktiką viename geriausių Europos universitetų.
Neseniai Maisto mokslo ir saugos magistro studijas Kauno technologijos universitete (KTU) baigusi Paulina turėjo galimybę dirbti su gerai žinomais mokslininkais, atliko vėliau tarptautinėje konferencijoje pristatytą tyrimą, o jos Alma mater įgytos žinios buvo puikiai įvertintos kolegų.
„Iš pradžių stažuotė tokiame gerame universitete atrodė nepasiekiama, bet iš tiesų jei labai nori reikia tiesiog imti ir daryti. Mančesterio universitetas pasauliniuose reitinguose užima labai aukštą poziciją, tad daug vilčių nedėjau. Vis dėlto atsakymo ilgai laukti nereikėjo ir jie mane maloniai priėmė“, – pasakoja P. Štreimikytė.
Dirbo su pasaulinio lygio mokslininkais
Cheminės technologijos fakultete studijavusi mergina savo „Erasmus+“ praktikos laikotarpiu atliko unikalų tyrimą Mančesterio universiteto Biotechnologijos institute, kur turėjo galimybę dirbti su pasaulyje gerai žinoma profesore Clare Mills, aktyviai dirbančia maisto alergenų srityje, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) projektuose.
„Mano atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti skirtingų baltymų virškinamumą. Aš tyriau kiaušinių, žirnių ir pieno baltymus bei jų kitimą skirtingo virškinamo etapo metu skrandyje ir žarnyne. Išimdavau mėginius skirtingu metu ir atlikau elektroforezę“, – pasakoja P. Šreimikytė.
Tyrimo metu visi baltymai tirti vienodomis sąlygomis, o gauti rezultatai – gana netikėti, tad Mančesterio universiteto dėstytojai pasiūlė juos publikuoti moksliniame žurnale, o grįžusi į Lietuvą studentė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „FOODBALT 2018“.
„Kadangi tą patį bandymą vienodomis sąlygomis atlikau su visais baltymais, galėjau palyginti rezultatus. Paaiškėjo, jog žirnių baltymai suvirškinami greičiau nei pieno ir kiaušinių, kas yra gan keista, nes dažniausiai gyvūniniai baltymai yra greičiau atpalaiduojami virškinimo metu nei augaliniai. Tačiau daug kas priklauso nuo technologinio būdo ir kaip tiriami produktai buvo padaryti prieš tai. Kadangi tyrėme miltelių formas, pats apdorojimo būdas labai daug ką reiškia tyrimui“, – aiškina jaunoji tyrėja.
Sulaukė puikaus įvertinimo
Mergina dėl savo turimų įgūdžių ir žinių sulaukė ir pripažinimo ir iš jos darbą kuravusios profesorės C. Mills, kuri ragina ir kitus studentus nedvejoti bei atvykti praktikai Mančesterio universitete.
„Profesorė ne kartą gyrė mano turimas kompetencijas. Žinios, kurias įgijau KTU čia buvo naudingos ir jas praktikos metu turėjau galimybę praplėsti. Jaučiausi lygiavertė tarp kitų mokslininkų, nes nuomonė visad buvo išklausoma, priimama ir diskutuojama“, – pastebi P. Štreimikytė.
Jos teigimu, darbas grupėje buvo itin naudingas, o kolegos, net ir būdami labai užsiėmę, visada rasdavo laiko pasidalinti savo įžvalgomis, darbo rezultatais.
„Manau, stažavimasis ir praktikos yra labai vertingos. Bakalauro studijų metu mąsčiau apie „Erasmus+“ programą, bet pritrūko drąsos pabandyti. Džiaugiuosi, kad pavyko tai padaryti studijuojant magistrantūroje“.
Laisvu nuo praktikos metu mergina sako spėjo pažinti Mančesterio miestą ir juo susižavėti. „Gyvenau ir mokiausi pačiame Mančesterio centre, tad mėgdavau tyrinėti ne tik laboratorijoje, bet ir mieste“, – juokauja P. Štreimikytė.
Europos Komisijos tyrimai rodo, kad 64 proc. darbdavių ypatingai vertina tarptautinę studentų patirtį, o net 77 proc. „Erasmus+“ programos galimybėmis pasinaudojusių studentų 10 metų laikotarpiu pakyla iki vadovaujamų pareigų. Net 84 proc. studentų pagrindine „Erasmus+“ programos pasirinkimo priežastimi įvardija įsidarbinimo galimybių ateityje padidinimą.
KTU studentai praktikai dažniausiai renkasi Europos Sąjungos šalis, iš jų populiariausios – Estija, Italija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Portugalija. Atrankos vyksta 4 kartus per metus, artimiausias Erasmus+ paraiškų teikimo laikotarpis – jau rugsėjo mėnesį.