Pereiti prie turinio
ieškoti
Žaliame fone baltos spalvos širdies ritmas su širdelės simboliu ir tekstu „3 Gera sveikata ir gerovė“. Iliustruojamas sveikatos ir gerovės tikslas.
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.

Marijampolietės kelias – nuo žvaigždžių iki ateities tekstilės technologijų: „Man atrodė, kad čia galėsiu susieti viską, kas įdomu“

Svarbiausios | 2026-07-20

Baigdama mokyklą ji svajojo apie astronomiją, tačiau paskutinę akimirką pasirinko inžineriją. Šiandien iš Marijampolės kilusi Daiva Mikučionienė – tarptautinėje mokslo bendruomenėje pripažįstama profesorė, o jos tyrimai padeda kurti pažangiąsias tekstilės technologijas, pritaikomas medicinoje, pramonėje ir aplinkosaugoje.

„Ne vieta lemia tavo gyvenimo kelią, o tu pats“, – įsitikinusi Kauno technologijos universitete dirbanti mokslininkė. Jos istorija – apie tai, kaip smalsumas, atkaklumas ir drąsa rinktis savo kelią gali nuvesti gerokai toliau nei kadaise atrodė įmanoma.

Asmenybę užaugino laisvė rinktis

Pasak D. Mikučionienės, Marijampolė – tai darbščių, šmaikščių ir vaišingų žmonių kraštas, išauginęs daug garsių ir Lietuvai svarbių žmonių. „Tai regionas, kur mokslas ir išsilavinimas nuo seno buvo svarbūs“, – teigia ji.

Nuo mažens Daiva buvo mokoma kiekvieną darbą atlikti sąžiningai ir gerai. Nepaisant tuometinės santvarkos apribojimų, tėvai ją augino kaip laisvą žmogų – ji buvo laisva rinktis, nuspręsti, domėtis ir atrasti. Tai, anot pašnekovės, labai praverčia jos, mokslininkės, darbe.

„Mano laimė ar nelaimė, kad man visi dalykai mokykloje sekėsi vienodai gerai ir lengvai. Puikiai rašiau rašinius, labai mėgau matematiką. Domėjausi pasakojimais apie tolimas šalis ir svajojau kada nors daug keliauti ir kuo daugiau pamatyti, nors tuo metu, gyvenant už „geležinės uždangos“, tai atrodė nepasiekiama svajonė. Tad, kai reikėjo rinktis kelią po mokyklos baigimo – buvo nelengva“, – prisimena D. Mikučionienė.

KTU mokslininkė Daiva Mikučionienė
KTU mokslininkė Daiva Mikučionienė

Keletą metų svajojusi studijuoti astronomiją, paskutinę akimirką moteris pasirinko inžinerijos studijas. „Man atrodė, kad čia galėsiu susieti viską – ir tiksliuosius mokslus, ir kūrybą. Mano pasirinkimas pasiteisino su kaupu“, – teigia KTU mokslininkė.

Karjeros kelią nulėmė dėstytojo žodžiai

Įstojusi į „Trikotažo technologiją“ tuomečiame Kauno politechnikos instituto (KPI) Lengvosios pramonės fakultete (dabar KTU, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas), D. Mikučionienė įgijo inžinieriaus-technologo kvalifikacinį laipsnį.

„Buvau pirmoji, kuri įstojo į KPI, o baigė KTU! Taip pat esu pirmosios KTU magistrantūros studijų laidos absolventė. Tai buvo nepaprasta – visiškai nauja patirtis pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinamame magistrantūros studijų procese“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, tai buvo visiškai kito lygio studijos, kitoks tarpusavio santykis, naujas žvilgsnis į mokslinius tyrimus.

„Pradėjusi studijas universitete tikrai negalvojau, kad jame ir liksiu. Juolab nesiruošiau dirbti akademinio ar mokslinio darbo. Tačiau magistrantūros studijų metu, pristatant fizikos moduliui parengtą referatą, dėstytojas ištarė lemtingus žodžius: „Jūs turėtumėte likti universitete, nes neabejotinai turite dėstytojos gyslelę“. Tada pirmą kartą susimąsčiau, kad gal būtų visai įdomu“, – prisimena Daiva.

Studijuodama doktorantūroje ji pradėjo ir akademinę karjerą – vedė laboratorinius darbus trečiakursiams bakalaurams. Moteriai patiko ir tyrėjos veiklos: galimybė gilintis į dar neatrastus dalykus, planuoti ir numatyti būsimus žingsnius, vedančius galutinio tikslo link.

„Tai nepaprastai dinamiškas ir įdomus darbas, kur kiekvienas uždavinys ir sprendinys yra vis kitokie“, – teigia D. Mikučionienė.

Žavi laisvė rinktis

Nesustabdomai greitėjant gyvenimo tempui, nuolat augant reikalavimams, stiprėjant tarptautinei konkurencinei įtampai, ryžto ir atkaklumo, pasak KTU mokslininkės, darbe reikia nuolat.

„Mokslas ir technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, tad laiko atsipalaiduoti ir „patinginiauti“ – nėra, jei nori būti tarp tų kuriančiųjų“, – sako pašnekovė.

Paklausta, kokį didžiausią mitą apie mokslininko darbą ar inžinerines studijas norėtų paneigti, D. Mikučionienė atsako: „Kad tai yra labai sunku ir neįdomu“.

Ji įsitikinusi, kad inžinerinės studijos nėra kažkaip išskirtinai sunkesnės nei visos kitos ir yra labai įdomios.

„Pagrindinis privalumas, kad čia susijungia kūryba ir tikslieji mokslai. Tai ypač tinka tiems, kuriems sekasi skirtingi dalykai. Tuo tarpu mokslininko darbo pagrindinis privalumas tas, kad niekada nebūna nuobodu ir kad mokslininkas pats gali rinktis, ką ir kaip darys. Toli gražu ne kiekvienoje profesijoje yra tokia laisvė. Mane tai labai žavi“, – tikina Daiva.

Be to, kadaise buvusi svajonė daug keliauti ir pamatyti šiandien jau viršija lūkesčius: „Bendras darbas su kolegomis iš įvairiausių pasaulio šalių labai praturtina, leidžia daug sužinoti ir pamatyti, nuolat keliauti ir patirti“.

Keičia gyvenimo kokybę

Didelė dalis pašnekovės mokslinės ir akademinės patirties sukaupta kuriant ir tiriant naujas tekstilines struktūras, taip pat vystant medicininę (ypač kompresinę ir šildomą), apsauginę bei e. tekstilę.

Nors daugeliui tekstilė vis dar asocijuojasi su drabužiais, šiandien ši sritis – technologijų, medicinos ir inovacijų laukas. Tad mokslininkės darbo sfera apima itin skirtingas sritis.

„Drabužiai – labiausiai matoma ir visiems suprantama tekstilės dalis, tačiau toli gražu ne didžiausia ir ne įdomiausia. Pradėjus gilintis į tekstilės technologijas mane labiausiai ir sužavėjo tai, kad tekstilė mus supa praktiškai visur, tik mes jos dažnai nematome. Ji atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Medicina, architektūra, aeronautika, pramonė, visos transporto rūšys, sportas, maisto pramonė ir žemės ūkis… Būtų galima vardinti ir vardinti“, – sako D. Mikučionienė.

KTU mokslininkė Daiva Mikučionienė
KTU mokslininkė Daiva Mikučionienė

Pirminė tekstilės paskirtis buvo pridengti ir apsaugoti žmogaus kūną nuo neigiamo aplinkos poveikio, vėliau – pasipuošti ar identifikuoti kaip tam tikros etninės grupės atstovą. Tačiau šiandien, pasak KTU mokslininkės, tekstilės produktai implantuojami gydymo tikslais, naudojami statybinėse konstrukcijose, prisideda siekiant maksimalių sporto rezultatų ir pritaikomi daugelyje kitų sričių.

„Jie suteikia analogiškiems produktams iš įprastinių žaliavų specifinio funkcionalumo. Tai nepaprastai įdomu. Tai labai dinamiška. Ir tai keičia mūsų gyvenimo kokybę“, – pastebi pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį ir į dar vieną dalyką – išmaniąją tekstilę, kuri gali atpažinti išorinį dirgiklį, į jį sureaguoti ir atitinkamai prisitaikyti: „Tai gali būti ir apranga, ir medicininės priemonės, taikos ir karo pramonės elementai. Žiūrėdami į pastato sienas ar į pravažiuojantį automobilį, ko gero, nesusimąstome, kad tose konstrukcijose yra skirtingų tipų tekstilinės medžiagos – palengvinančios, sustiprinančios, apsaugančios“.

Darbai, gelbėjantys gyvybes

Kalbėdama apie savo įvykdytus projektus, kurie geriausiai parodo, kaip mokslas gali tiesiogiai pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, KTU mokslininkė tikina, kad tokių projektų buvo ne vienas. Vienas naujausių – kartu su Ukrainos mokslininkais ir pramonės įmonėmis įgyvendintas projektas, kuriant amputuotų galūnių gydymui ir žmonių gyvybių gelbėjimui skirtus tekstilinius tvarsčius.

„Darbą labiausiai įprasmina pojūtis, kad darai kažką, kas yra labai reikalinga čia ir dabar. Žmonių gyvenimo kokybę tiesiogiai gerina ir projektai, susiję su aplinkosauga. Dabar labai plačiai kalbama, kad tekstilės ir aprangos gamybos pramonė yra viena didžiausių aplinkos teršėjų. Todėl šios rūšies taršos mažinimas yra didžiulis iššūkis, prie kurio suvaldymo prisideda ir mano su tarptautiniais tyrėjais vykdomi darbai“, – teigia D. Mikučionienė.

Norintiems siekti karjeros technologijų mokslų srityje, pašnekovė sako, kad visai nesvarbu, iš kur tu esi – didmiesčio, mažo miestelio ar kaimo.

„Pati baigiau mažo miestelio mokyklą, o dabar esu tarptautinio pripažinimo sulaukusi universiteto profesorė. Labai gerai prisimenu, kai puikiai išlaikiau matematikos egzaminą ir dėstytojas paklausė, kurią Kauno mokyklą aš esu baigusi. Jis nuolat kartodavo, kad gerai matematiką mokėti gali tik prestižines Kauno ir Vilniaus mokyklas baigę studentai, o ne kažkas „iš provincijos“. Ir kaip jis nustebo, kai atsakiau, kad baigiau „provincijos“ mokyklą…“, – prisimena Daiva.

Tuo tarpu technologijų atžvilgiu mokslininkė išlieka pozityvi: kad ir kaip keistųsi pasaulis, technologijos bus reikalingos visada, jų vystymas yra nesustabdomas, tad darbo šioje srityje turės kiekvienas, kuris jas išmanys.

„Tik tavo apsisprendimas, noras ir ryžtas nulems tavo karjerą ir pasiekimus. Viskas prasideda nuo svajonių, o jei kažko labai nori, tada ir pasieki. Nebijok svajot!“, – pataria KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorė D. Mikučionienė.