Mindaugas Vinkus apie viešąjį ir verslo sektorių: „apkerpėjimas“ – asmeninis pasirinkimas

Karštoje diskusijoje „Darbas verslo organizacijoje ar viešojoje įstaigoje? Mitai ir tikrovė“ buvo diskutuojama kur geriau dirbti – versle ar viešojoje įstaigoje ir kokie mitai jas gaubia.

Jau ne pirmą kartą Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro organizuojamos „Sėkmės dirbtuvės“ šį kartą pasikvietė charizmatiškąjį Universiteto Žmogiškųjų išteklių direktorių M. Vinkų.

Savo karjerą pradėjęs kaip žurnalistas, M. Vinkus anksčiau dirbo žmogiškųjų išteklių ir viešųjų ryšių konsultantu privačiame sektoriuje, vadovavo personalui ir korporatyviniams reikalams AB “Pieno Žvaigždės”, Lietuvos banke, o taip pat didelę tarptautinio darbo patirtį įgijo dirbdamas Europos centrinio banko ryšių su visuomene ir žmogiškųjų išteklių valdymo forumuose.
Turintis unikalią patirtį keičiant viešąjį sektorių į gerąją pusę, M. Vinkus pasidalino savo mintimis prieš seminarą.

– Kaip ir kodėl kilo mintis surengti „Sėkmės dirbtuves“?

– „Dirbtuvių“ mintis kilo šauniai KTU Karjeros centro komandai. Gavęs iš jų kvietimą, su malonumu prisidėjau prie šio workshopo pasidalinti savo patirtimi.

– Galvos skausmas su kuriuo susiduria kiekvienas jaunas žmogus – kur dirbti, pabaigus studijas. Turint galimybę rinktis tarp valstybinės ir privačios tarnybos t.y. verslo, koks būtų Jūsų patarimas šiam jaunam žmogui ir kodėl?

– Pirmas patarimas: rinktis tai, kas įdomu, kur matai iššūkius ir matai prasmę pasirinkime. Antras – visada ieškok kaip tobulėti. Jei susidūręs su kliūtimi sustosi ar rasi pateisinimą „ai, vis tiek nieko nepakeisiu“, tuomet tu profesiškai „miręs“.

Abiejuose sektoriuose galima sukaupti unikalių, tik tam sektoriui, būdingų įgūdžių, žinių ir įžvalgų. Jei turi patirties abiejuose, tai – privalumas.

– Daug metų dirbote verslo sektoriuje, tačiau jums pažįstama ir valstybinės įstaigos darbo virtuvė. Sakykite, kokie pagrindiniai skirtumai tarp darbuotojo, dirbančio versle ir valstybinėje įstaigoje?

Kartais didžiuliai skirtumai, kartais jokių. Skirtumai išryškėja kai imame viename sektoriuje gerai valdomą organizaciją ir lyginame su kito sektoriaus vidutiniška, pilka organizacija.

Verslo organizacijos tikslas – generuoti savininkams finansinę grąžą. Valstybės pirmiausiai orientuota ne į pelno gavimą, o į viešo intereso tenkinimą, kuris gali būti nuostolingas organizacijai, tačiau nešantis naudą visuomenei. Ko gero, tai ir yra didžiausias skirtumas – organizacijos egzistavimo filosofijoje.

– Kokius pranašumus ir trūkumus darbuotojo ugdymui turi verslas ir viešasis sektorius?

– Pranašumus turi tos, kurios sudaro galimybes darbuotojams tobulėti. Yra viešo sektoriaus organizacijų, kurios savo dėmesiu darbuotojų ugdymui lenkia privačias įmones. Organizacijos abiejuose sektoriuose turi „trūkumą“ – ribotus finansinius išteklius. Yra labai geras angliškas anekdotas, atspindintis organizacijų požiūrį į darbuotojų ugdymą: CFO asks CEO: „What happens if we invest in developing our people and they leave us?“ CEO: „What happens if we don‘t and they stay?“

– Mitas ar tikrovė, kad valstybinėje tarnyboje jaunas žmogus neišmoksta dirbti – jis „apkerpėja“? Kaip būtų galima išspręsti šią problemą, jei ji egzistuoja? Galbūt viskas priklauso tik nuo pačios asmenybės?

– Kiekvienas žmogus kiekvienoje situacijoje turi ko išmokti. Tik klausimas kiek toje situacijoje nori būti ir nori mokytis. „Apkerpėjimas“ – asmeninio pasirinkimo leisti „kerpėms“ apaugti rezultatas. Jei manai, kad ten kur esi dabar – kerpių „veisykla“, keisk aplinką. T.y. arba keisk darbą, arba keisk darbe esančią kultūrą.

– Vienas žymus šalies verslininkas viešai yra pasakęs: „Jei valstybinės įstaigos būtų UAB‘ai, jos bankrutuotų tą pačią dieną“. Tai tiesa?

– Yra daug bankrutavusių verslininkų, ir šiaip gerų ir žinomų įmonių. Kaip tiesa ir tai, kad prastai valdomos viešo sektoriaus organizacijos turėjo galimybę „skyles lopyti“ biudžeto pinigais. Tačiau viešasis sektorius keičiasi. Iš vadovų reikalaujama grąžos, kuri gali būti gaunama tik optimizuojant valdymą.

– Kokie dar mitai įsitvirtinę verslo ir viešosios įstaigos gyvenime? Kokia yra tikrovė?

– Mitas, kad versle visos įmonės turi ir žino aiškius tikslus, įmonės veikia kaip gerai valdomas mechanizmas, komanda. Kitą kartą žinomas prekinis ženklas gali slėpti prastą valdymą ir tokį pat požiūrį į klientus. Kaip ir mitas, kad visame viešajame sektoriuje to nerasi arba, kad visur darbas čia ramus.

– Nemažai valstybinių įstaigų (ne vien Lietuvoje) savo darbuotojų gretose turi ne tik sutuoktinius, tačiau ištisas gimines. Ar tai ydinga praktika, o gal kaip tik darbas vyksta sparčiau?

– Labai ydinga. Kaip ir ydinga darbinti draugus bei pažįstamus. Taip organizacijos tampa orientuotos į santykių palaikymą, o ne rezultatus. Negi draugui duosi velnių už blogai atliktą darbą? Juk taip gali sugriauti draugystę ar susipykti su giminėmis. Niekada nesu priėmęs į darbą nei pirmų, nei antrų.

– Vieša paslaptis, kad tokia valstybinė įstaiga, kaip KTU, jau kuris laikas į savo administracines  gretas pritraukia versle žinomas asmenybes – ko gero, esame pirmasis universitetas šalyje turintys CEO. Ar tai geras požymis, ar visgi reikėtų ugdyti darbuotojus pvz. iš savo studentų ar imti iš kitų valstybinių įstaigų? Ar tinka universiteto administracijai verslo struktūros modelis?

– Labai geras požymis. Akademinė laisvė gali gerai vystytis, kai gerai tvarkomi ekonominiai ir finansiniai pamatai. Kiekvienos srities profesionalai turi užsiimti tuo, ką išmano. Žmonių priėmimas iš išorės naudingas kiekvienai organizacijai – taip jos neperverda savo sultyse. O struktūros visur turi savų panašumų. Kitą kartą juos niveliuoja tik skirtingi pavadinimai.

– Kokie jūsų planai ateičiai be „Sėkmės dirbtuvių“? Gal jau turite ir kitų jaunimui naudingų idėjų?

– Artimiausias planas – dar šią savaitę susitikti su mentorytės programoje dalyvaujančiu studentu ir praktiniais patarimais prisidėti prie jo individualaus tobulėjimo ir rengimosi darbo rinkai!