Mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvūs matematikos sunkumų diagnostikos būdai“ subūrė pradinių klasių pedagogus iš visos Lietuvos

2025 m. spalio 30 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukacinės kompetencijos centras kartu su Edukacinių tyrimų mokslo grupės tyrėjais pakvietė Lietuvos pradinių klasių pedagogus į mokslinę-praktinę konferenciją „Inovatyvūs matematikos sunkumų diagnostikos būdai“. Renginys vyko KTU Universiteto miestelio bibliotekoje ir sulaukė didelio švietimo bendruomenės susidomėjimo – į konferenciją jungėsi pedagogai iš įvairių šalies regionų.

Konferencija buvo organizuota įgyvendinant KTU organizuojamą nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą „Pradinių klasių mokytojų profesinės kompetencijos stiprinimas: matematikos mokymosi sunkumų diagnostika ir įveikos strategijos“, kuri yra projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose (NP/MS)“ dalis. Projektą finansuoja Europos Sąjunga pagal „NextGenerationEU“ iniciatyvą, o jį įgyvendina KTU, Vilniaus kolegija, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos sporto universitetas.

Teoriniai pranešimai ir įžvalgos

Renginį pradėjo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė dr. Renata Kondratavičienė pranešimu „Pradinių klasių mokinių informatinio mąstymo raiška vykdant STREAM veiklas“.

Ji pristatė tyrimo, atlikto dar iki projekto pradžios, rezultatus ir argumentavo šios temos aktualumą projekto kontekste – informatinis mąstymas padeda mokytojams geriau suprasti, kaip formuojasi vaikų matematinis samprotavimas ir kaip per tarpdisciplinines veiklas galima identifikuoti bei įveikti mokymosi sunkumus.

Pasak pranešėjos, informatinio mąstymo principai (abstrakcija, dėsningumų atpažinimas, algoritminis mąstymas) glaudžiai siejasi su matematikos mokymusi. „STREAM veiklos padeda vaikui struktūruoti mintis, planuoti veiksmų seką ir kūrybiškai spręsti problemas – tai ypač svarbu įgyvendinant projekto siekį – stiprinti mokytojų kompetencijas atpažinti mokinių mąstymo procesus ir sunkumus, o ne tik vertinti rezultatą“, – pažymėjo dr. R. Kondratavičienė.

Inovatyvūs ugdymo sprendimai praktikoje

Praktinėje konferencijos dalyje „Imersinių technologijų pritaikymas pradiniame ugdyme“ dalyviai lankėsi KTU kūrybinėse laboratorijose, kur išbandė šiuolaikines technologijas ir jų taikymo galimybes pradiniame ugdyme:

• Robotizuotų asistentų laboratorijoje (RobAssist Lab) pedagogai dirbo su edukaciniais robotais, gilinosi į jų pritaikymą loginio mąstymo ir problemų sprendimo užduotims;
• Young LAB – Jaunųjų tyrėjų kūrybinėje erdvėje pristatyti projektai, skatinantys vaikų smalsumą, tyrinėjimą ir kūrybiškumą;
• Virtualios ir papildytos realybės laboratorijoje mokytojai išbandė VR aplinkas, leidžiančias kompleksiškas temas perteikti per patyriminį mokymąsi;
• Žvilgsnio sekimo laboratorijoje dalyviai susipažino su technologijų taikymu mokinių dėmesio ir pažintinių procesų analizei

Kūrybinių dirbtuvių refleksija

Konferencijos pabaigoje vyko kūrybinių dirbtuvių refleksija ir Marijampolės savivaldybės atvejo „Pradinių klasių mokinių matematikos tarpinio vertinimo metodikos diegimas, nustatant mokinių matematinių problemų sprendimų sunkumus ir jų įveikos strategijas“ pristatymas.

KTU prof. dr. Irina Klizienė, konferencijos vadovė, pabrėžė, kad renginys tapo reikšminga erdve ne tik dalintis mokslo ir praktikos įžvalgomis, bet ir kurti bendradarbiavimo tinklus tarp skirtingų institucijų bei mokytojų.

„Ši konferencija atskleidė, kad pedagogų bendradarbiavimas ir inovacijų taikymas ugdyme – tai kelias į tikslingesnį mokinių pažangos stebėjimą ir geresnį individualių poreikių atliepimą,“ – teigė prof. dr. Irina Klizienė.