Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė žinia apie naują pradėtą tyrimą dėl Valstybinės miškų tarnybos tarnautojos išduotų leidimų plynai iškirsti griežtai saugomą mišką. Leidimai, privačiai įmonei iškirsti Šimonių girioje esančią Europinės svarbos buveinę, kurioje tokie kirtimai draudžiami, papiktino visuomenę, todėl Lietuvos mokslininkai siūlo naujoves, padėsiančias miškus valdyti skaidriai.
Miškų nykimas – globali problema. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis (PEF), 2022 m. miškų netektys pasaulyje dėl įvairių priežasčių išaugo 4 procentais, o tai reiškia, jog nuo užsibrėžtų miško išsaugojimo tikslų 2030-iesiems metams atsiliekama net 21 procentu.
„Įmonės, taikančios blokų grandinės technologiją medienos gaminimui ir pardavimui, galės gauti tvarumo sertifikatus ir ženklinimą, kuris patvirtins, kad jų produktai atitinka tvarumo ir aplinkosaugos standartus“, – papildomus naudojimo privalumus įvardina profesorius.
Pasak KTU profesoriaus Roberto Damaševičiaus, blokų grandinės technologija taip pat gali padėti preventyviai saugoti nuo neteisėto medienos kirtimo. Sistema leis stebėti medienos kelionę nuo miško iki pirkėjo ir užtikrinti, kad visi dalyviai būtų atsakingi už savo veiksmus. Tačiau R. Damaševičius pamini, kad norint sėkmingos integracijos, reikalingas bendradarbiavimas visuose tiekimo grandinės lygiuose ir griežtų tvarumo standartų laikymasis.
Blokų grandinės technologija nėra universalus sprendimas visiems miško sektoriaus dalyvių verslo poreikiams. Visgi, tai yra technologija, galinti iš esmės pakeisti miško sektoriaus valdymą, pradedant nuo neteisėto medienos kirtimo, miškų paradimo ir tvarumo problemų sprendimų bei baigiant miško išteklių stebėjimo, sertifikavimo, apskaitos ir saugumo klausimais.
Kūrimo ir pritaikymo galimybės
Decentralizuotos miškų stebėsenos sistema yra kuriama pasitelkiant blokų grandinės technologiją, kuriai veikti padeda daiktų interneto sprendimai (IoT). Su daiktų interneto technologija dirbančio KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus teigimu, tai leidžia užtikrinti duomenų atsekamumą.
R. Damaševičius pasakoja, kad prie kuriamos naujos miškų stebėsenos sistemos prisideda ir dirbtinis intelektas. „Didelės apimties kalbos modeliai (angl. Large language models) leidžia apdoroti didžiulius duomenų kiekius, išgauti reikšmingas įžvalgas, aptikti anomalijas ir parengti išsamias ataskaitas. Be to, jie realiuoju laiku įspėja apie reikšmingus ekologinius pokyčius, todėl užtikrinama greita reakcija į situaciją. Skaidrūs ir pažangūs sprendimai, grįsti sistemos decentralizacija ir dirbtiniu intelektu, pakeistų miškų stebėseną iš esmės“, – teigia jis.
Technologijos taikymas turi būti apgalvotai planuojamas, kad būtų išvengta saugumo problemų ir teisinių iššūkių. Blokų grandinės technologijos taikymo sprendimus būtina projektuoti etiškai ir sąžiningai, apmąstyti verslo poreikius, techninę infrastruktūrą, teisinį reguliavimą ir kitus aspektus.
Ar Lietuva ir Baltijos jūros regionas taps novatorišku, išmaniomis technologijomis savo ekosistemas valdančiu pavyzdžiu pasaulio žemėlapyje? Profesorius R. Maskeliūnas pabrėžia, jog turime puikią progą investuoti į išmaniąsias miško technologijas, demonstruoti lyderystę Europoje, išsaugoti ir išmaniai valdyti Lietuvos miško išteklius.
