Mokymasis šiandien ir rytoj: ateities universitetas 2040

ECIU | 2018-11-14

Lapkričio 5–6 dienomis dvi aktyvios KTU edukologijos magistrantūros studentės – Brigita Miseliūnaitė ir Aurelija Valantonytė – dalyvavo Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU) organizuotoje konferencijoje ,,Learning for Tomorrow, Today: Future Fit Universities for 2040“ Briuselyje (Belgija).

Į ją atvyko 20 studentų iš ECIU partnerių universitetų: Aalborgo universitetas (Danija), Dublino miesto universitetas (Airija), Hamburgo technologijos universitetas (Vokietija), Linköping universitetas (Švedija), Tampere technologijos universitetas (Suomija), Tech de Monterey (Meksika), Notinhemo universitetas (Jungtinė Karalystė), Autònoma de Barcelona (Ispanija), Aveiro universitetas (Portugalija), Stavangerio universitetas (Norvegija), Twentės universiteas (Olandija). Tai buvo pirmasis kartas, kai studentai vedė diskusiją, kėlė klausimus ir diskutavo apie Europos aukštojo mokslo ateitį.

Pagrindinis konferencijos tikslas – išanalizuoti galimus skirtingus aukštojo mokslo scenarijus iki 2040 metų, mokymo ir mokymosi pokyčius bei formuoti ateities mąstymą apie aukštąjį mokslą, remiantis studentų nuomone. Studentai dirbdami tarptautinėse ir tarpdisciplininėse darbo grupėse suformavo penkis svarbiausius su aukštojo mokslo ateitimi susijusius klausimus:

  1. Koks bus ateities universitetų verslo modelis?
  2. Koks universiteto vaidmuo visuomenėje?
  3. Koks universiteto vaidmuo mokymosi visą gyvenimą kontekste?
  4. Kaip studentai gali prisidėti prie ateities universiteto formavimo?
  5. Ką ir kaip studentai mokysis ateityje?

Ieškodami atsakymų į klausimus, studentai pabrėžė galimybę rinktis bei universitetų lankstumą, akcentavo, koks svarbus bendravimas, galimybė pačiam kontroliuoti savo studijų procesą, rinktis reikiamas kompetencijas. Anot dalyvių, universitetas turėtų kurti ne siaurus srities specialistus, bet mąstytojus, problemų sprendėjus.

Visi studentai sutiko, kad universitetai ir toliau gyvuos, o dėstytojų nepakeis robotai. Diskusijos atskleidė, kad negali būti vieno geriausio ir visiems labiausiai tinkančio aukštojo mokslo modelio. Ateityje turėtų būti skirtingų aukštųjų mokyklų: nuotolinių ir tradicinių, valstybinių bei privačių, suteikiančių galimybę formuoti visą savo mokymo(si) procesą bei tradicinių.

Studentai pastebėjo, kad norint puoselėti mokymosi visą gyvenimą paradigmą būtina keisti žmonių požiūri bei aukštųjų mokyklų tradicijas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus darbinėje aplinkoje supranta, kad jam trūksta tam tikros kompetencijos, jis grįžta į universitetą ir mokosi tik tų kompetencijų, kurių jam labiausiai reikia. Taip pat daug dėmesio buvo skiriama individualizuoto mokymosi perspektyvai. Studentai pastebėjo, kad universitete turi būti daugiau praktinio mokymosi.

Niekas negali nuspėti, kas bus ateityje, kokių universitetų mums reikės po dvidešimties metų, tačiau bendra tendencija matoma – universitetai išliks, formuos visuomenę ir stipriai plės veiklas, tačiau turės užtikrinti lankstumą, prieinamumą ir kokybę.

Apibendrinant buvo išskirtos šios pagrindinės ateities švietimo vertybės:

  • Demokratiškumas – pilietiškumas.
  • Bendradarbiavimas – visi veikėjai nuolatos mokosi.
  • Praktikos bendruomenės – lyderystė, vertybinis mąstymas.
  • Sisteminiai pokyčiai iš vidaus.
  • Mokymosi mokytis kompetencija.

Išryškėjo šie aukštojo mokslo  iššūkiai:

  • Keičiasi mokytojo / dėstytojo vaidmuo.
  • Kurti į ateitį orientuotą mokymo turinį.
  • Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas aukštojo mokslo finansavime.
  • Visam gyvenimui įtraukti studentus į aukštąjį mokslą.
  • Tapti lankstesniais studentų ir studijų atžvilgiu.
  • Didinti prieinamumą, sukuriant lankstesnes sąlygas studentams.