Pasaulis keičiasi greičiau nei spėjame prisitaikyti. Dirbtinis intelektas (DI) perima vis daugiau užduočių, klimato kaita verčia verslą permąstyti savo veiklos modelius, o kvantiniai kompiuteriai kėsinasi sugriauti dabartinę duomenų apsaugos sistemą. Taigi, ar esame pasiruošę šiems pokyčiams? O gal vis dar tikimės, kad sykį įgijus išsilavinimą jo užteks visam gyvenimui?
Europos darbo rinkoje jau dabar aiškiai matomi ženklai, kokie įgūdžiai bus būtini artimiausiais metais. Vieni jų – skaitmeniniai, kiti – susiję su gebėjimu dirbti sparčiai kintančioje aplinkoje. Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka – mokymosi visą gyvenimą rodikliai šalyje beveik perpus mažesni nei ES vidurkis.
Gali „pasendinti“ per kelis mėnesius
Duomenys kalba patys už save. „Eurostato“ duomenimis, 2023 m. vidutiniškai 39,5% europiečių dalyvavo formaliojo ar neformaliojo švietimo veiklose. Lietuvoje šis rodiklis siekė vos 21,3% – gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Estijoje (28%) ar Suomijoje (32%). Tai reiškia, kad kas penktas Lietuvos gyventojas nuolat mokosi, o likusieji – rizikuoja atsidurti už darbo rinkos ribų.
„Diskutuojant su verslo atstovais apie tai, ką galime pasiūlyti įmonėms kaip universitetas, prisidedant prie reikiamų kompetencijų darbuotojų ugdymo, dažnai išgirstame nuogąstavimus ne dėl mokymų turinio, o dėl darbuotojų motyvacijos tobulėti stokos“, – sako KTU Mokymosi visą gyvenimą (MVG) centro vadovė dr. Jurgita Stravinskienė.
Iššūkiai – nuo DI iki demografijos
Pasak KTU MVG centro vadovės, šiandien, Europos darbo rinkos tyrimų duomenimis, didžiausią paklausą turi DI ir automatizacijos išmanymas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, kvantinis saugumas, žalieji įgūdžiai bei emocinis intelektas ir komunikacija.
„Kodėl šios kompetencijos yra svarbios? Jų svarbą lemia iššūkiai, su kuriais susiduria verslas. Pirmasis – technologijų proveržis ir kvantinio saugumo užtikrinimas“, – sako J. Stravinskienė.
Centro vadovės teigimu, DI jau dabar keičia daugelį profesijų, tačiau dar didesnis pokytis laukia dėl kvantinės technologijos pažangos. Pavyzdžiui, „Google“ sukūrė kvantinio kompiuterio lustą, kuris per maždaug penkias minutes atlieka užduotis, kurioms kitu atveju prireiktų 10 tūkst. metų. Tokia sparti kvantinių technologijų raida kelia rimtų iššūkių kibernetiniam saugumui – šiuo metu naudojamos duomenų šifravimo sistemos gali tapti neefektyvios per artimiausius 5 metus.
Dėl to įmonės turės investuoti į naujas kibernetinio saugumo strategijas, apsaugančias jautrią informaciją. Šią grėsmę patvirtina ir Pasaulio Ekonomikos Forumas, kuris 2024 m. įvardijo kibernetinį nesaugumą kaip vieną didžiausių globalios ekonomikos pavojų.
Pasak KTU MVG centro vadovės, senėjanti visuomenė reiškia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gali tik didėti. Europos Komisijos (EK) prognozėmis, iki 2050 metų Europos darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės apie 20%, net jei imigracija išliks dabartiniame lygyje.
Dėl to dirbančiųjų skaičius mažės, o socialinės apsaugos sistemos susidurs su vis didesniu spaudimu. Kartu vyresnio amžiaus specialistų vaidmuo darbo rinkoje taps vis svarbesnis, tačiau jiems reikės nuolat atnaujinti savo įgūdžius, kad išliktų konkurencingi. Tuo pačiu įmonės turės investuoti ne tik į jaunų talentų ugdymą, bet ir į esamų darbuotojų perkvalifikavimą bei ilgalaikį jų išlaikymą.
„Šis iššūkis lemia asmens adaptacijos ir mokymosi greičio, vyresniųjų asmenų skaitmeninio raštingumo ir emocinio intelekto komandos valdyme kompetencijų poreikį“, – pabrėžia KTU mokslininkė.
Leis išlikti darbo rinkoje
Trečiasis iššūkis – tvarumo reikalavimai ir naujos technologijos. Mokslininkės teigimu, pasaulis sparčiai juda link tvarumo – tiek dėl vartotojų poreikių, tiek dėl griežtėjančių reguliavimo reikalavimų.
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti klimatui neutralia, siekdama reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir skatinti tvarų gamybos modelį. Šis tikslas daro poveikį įvairioms pramonės šakoms, skatinant jas pereiti prie aplinkai draugiškesnių gamybos būdų, optimizuoti žaliavų naudojimą ir mažinti atliekų kiekį.
KTU MVG centro vadovė pabrėžia, kad ateityje iššūkių daugės, o sparčiai besikeičianti aplinka jau dabar rodo, kad mokymasis visą gyvenimą tampa neišvengiama būtinybe, o ne asmeniniu pasirinkimu.
„Tai ir būtinybė, ir strategija, leidžianti ne tik išlikti konkurencingam darbo rinkoje, bet ir prisitaikyti prie naujų profesijų, kurias lemia technologijų pažanga ir su ja susiję iššūkiai“, – sako ji.
