Muzika technologijų universitete – (ne) keistas fenomenas

Natūralu, kad toks klausimas galėtų kilti žmonėms, nesusidūrusiems su švietimo veikla ar universiteto vidaus reikalais, tačiau susidūrus su panašiais komentarais ir iš aukšto rango Švietimo ir mokslo ministerijos valdininko, jaučiu pareigą komentuoti ir pasiūlyti visiems šiek tiek susipažinti su technologijos universiteto ir menų sąveika visose universitete vykdomose programose, kuriose jungiasi kelios sritys, tokios kaip kalba ir technologijos ar menas ir technologijos.

Muzika ir tikslieji mokslai: sąsajų daugiau nei priešpriešų

Visų pirma, to, kad muzika ir technologijos šiuolaikiniame pasaulyje susijusios, net nesinori įrodinėti – labai jau akivaizdi teisa. Kaip ir įrodinėti faktą, kad technologijos yra ne tik sraigteliai ar varžteliai, bet apima kur kas platesnį „know-how“ lauką. Kalbant apie muziką – ne tik garso techniką, bet ir jos taikymą programinėje įrangoje, muzikos programavimą, internetinę muzikos erdvę.

Dar daugiau – technologijos svarbios ir muzikos akustikai, muzikos psichologijai, muzikos antropologijai. Atsiverskite muzikos akustikos vadovėlį ir brisdami per schemų bei formulių gausą bandykite sau įteigti, kad joje nėra nieko bendra su tiksliaisiais mokslais ir technologijomis – nepavyks. Trumpai tariant, tarpdalykiniai muzikos mokslai – tie, kuriuose taikomi tiksliųjų ir technologinių mokslų metodai – puikiai dera technologijos universiteto kontekste.

Muzikos tyrimus vykdo ir garsusis Masačučeso technologijos institutas (MTI)

Muzikos studijų ir tyrimų rasime įvairiuose universitetuose, institutuose, muzikos akademijose. Tačiau mums dabar rūpi būtent technologinės pakraipos aukštosios mokyklos. Pirmasis ar vienas iš pirmųjų universitetų pasaulinėje reitingų lentelėje yra Masačusetso technologijos institutas (angl. „Massachusetts Institute of Technology“). MTI eina dar toliau nei mes: institute yra penki fakultetai ir daugiau nei 30 padalinių bei jų siūlomų studijų programų – nuo architektūros, inžinerijos iki vadybos ir gamtos mokslų. Tarp jų randame ir „Muziką ir teatro meną“ bei „Medijų menus ir mokslus“. Kitai, artimesnei aukštajai technologijos mokyklai – Karališkajam technologijos institutui Stokholme (KTH) priklauso Kalbos, muzikos ir klausos institutas.

Šiame universitete teko ne kartą lankytis ir mūsų fakulteto darbuotojams. Tai viena iš dviejų-trijų respektabiliausių pasaulyje kalbos ir muzikos akustikos tyrimo laboratorijų. Čia Gunnaras Fantas prieš pusšimtį metų padėjo pagrindus kalbos akustikos mokslui – parašė veikalą, kuris mokslininkų-fonetinės akustikos tyrėjų vis dar laikomas šio mokslo „biblija“.

Laboratorijoje vykdomi ir ryškiausi pasaulyje muzikinio vokalo, taip pat muzikos instrumentų akustikos, muzikos psichologijos, muzikos atlikimo tyrimai; ji periodiškai rengia Stokholmo muzikos akustikos konferencijas (SMAC). Tai – vienos iš svarbiausių muzikos akustikos konferencijų pasaulyje.

Muzikos studijos technologijos universitete – pasaulinė praktika

Svarbu pabrėžti, kad tarpdalykiniai muzikos mokslai (šiuo atveju muzikos akustika ir muzikos psichologija) ir tarpdalykinis kalbos mokslas (kalbos akustika) pasiekė tokį lygį būtent technologijos universitete.

Turbūt toliau neverta plėstis įrodinėjant akivaizdžias tiesas. Muzikos technologija ir kiti su muzika susiję mokslai (muzikos akustika, informatika, psichologija, sociologija) studijuojama bei šių sričių moksliniai tyrimai atliekami studijuojama Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Vienos technologijos universitete (Austrija), Graco technologijos universitete (Austrija), Miuncheno technologijos universitete (Vokietija), Norvegijos mokslo ir technologijos universitete, Varšuvos technologijos universitete (Lenkija), Nara mokslo ir technologijos universitete (Japonijoje), Queenslando technologijos universitete Brisbene (Australijoje), kitose geriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose.

Fizikas-muzikologas, zoosemiotikas-muzikologas – sąrašą galima tęsti

Muzikos studijos KTU nuo pat Audiovizualinių menų katedros įkūrimo buvo orientuotos į tarpdalykiškumą. Tokios yra visos šiuo metu mūsų siūlomos studijų programos: muzikos technologijų, tarpdalykinės muzikologijos, elektroninės kompozicijos ir atlikimo. KTU (įsidėmėkime – technologijos universitetas) yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, teikianti muzikologijos mokslų daktaro laipsnį bei vykdanti muzikologijos magistro studijas.

Mūsų fakulteto dėstytojai ir mokslininkai yra gyvas įrodymas, kad tarpdalykinis požiūris muzikoje – iš tiesų jokia naujovė. Studentams paskaitas ir praktiką veda prof. dr. Rytis Ambrazevičius – fizikas ir muzikologas, Europoje žinomas ir vertinamas muzikos akustikos ir muzikos psichologijos specialistas, prof. dr. Darius Kučinskas – muzikologas, jungiantis statistinius ir menotyrinius tyrimo metodus, atliekantis muzikos rankraščių grafologinę ekspertizę, taip pat Europoje žinomas muzikos redaktorius, Čiurlionio muzikos archyvo žinovas, prof. dr. Dario Martinelli – muzikologas, semiotikas, vienas žymiausių pasaulio zoosemiotikos specialistų, derinantis filosofinę, semiotinę ir muzikologinę tyrimų metodologiją, kviestinis tarptautinių konferencijų lektorius, kiti muzikos ir teatro tyrėjai ir praktikai.

„Grammy“ KTU studentams

Rizikuoju būti nekuklus ir pasigirti jaunos Muzikos technologijų studijų programos (2014-aisiais išleidome tik aštuntąją savo absolventų laidą) absolventų pasiekimais. Tarp jų – Viliaus Kero bei Aleksandros Suchovos 2014-aisiais pelnyta „Grammy“ nominacija už Kauno simfoninio orkestro, bei solistų įrašus. Taip pat absolventų medaliai „Audio engineering society” (AES) studentų darbų konkursuose, laimėtos stipendijos ir tolesnės studijos prestižinėse pasaulio aukštosiose mokyklose (McGill universitete Kanadoje, Danijos karališkojoje muzikos akademijoje, Darmstadto taikomųjų mokslų universitete).

Visų mėgiama tema – absolventų įsidarbinamumas. Nuolat sulaukiu skambučių iš teatrų, televizijų, kultūros centrų, bei kitų įstaigų, kompanijų su prašymais rekomenduoti muzikos technologijų specialistus. Tad džiugu, kad įsidarbinimo problemų spręsti netenka. Mūsų absolventus galima sutikti LRT, LNK, TV3, „Lietuvos ryto TV“ ir kitose televizijose. Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos valstybinio teatro vyriausieji garso režisieriai irgi yra baigę Muzikos tchnologijų studijas. Dalis absolventų renkasi ir nesunkiai įsidarbina garso įrašų studijose, bei vietinių ir tarptautinių koncertų garso aptarnavimo įmonėse. Turime ir inovatorių, pavyzdžiui, Mindaugą Badoką, kuriantį elektroninius, jautrius judesiui muzikinius instrumentus.

Kaip ir aš, galiausiai jie grįžta į savo gimtąjį universitetą skleisti žinios, kad muzika ir technologijos – ne tik gana įprastas, tačiau absoliučiai neišvengiamas derinys šiuolaikiniame pasaulyje.