Namų tekstilės kolekcijos „Sentimentai“ ir „Išmanioji tautinė lėlė“ paroda, kūrybinės dirbtuvės ir interaktyvi edukacinė programa

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė Eglė Kumpikaitė ir VšĮ „ARS MAJOR“ direktorė dizainerė Rasa Skripkiūnaitė kartu su kitais naujo prekybos ženklo „BALTIC ECO THINGS d‘Art Design Baltic Group“ atstovais Lietuvos valstybės atkūrimo 30-ųjų metų minėjimo šventės proga rengia virtualią parodą; siūlo per namų tekstilės dizaino prizmę naujai pažvelgti į praeitį ir Lietuvos gamtos trapumą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje autorės pristato namų tekstilės kolekcijos „Sentimentai“ ir „Išmanioji tautinė lėlė“ virtualią parodą, tautinių lėlyčių gamybos kūrybines dirbtuves ir interaktyvią edukacinę programą apie Lietuvos pajūrio regioną. Parodos ekspozicija ir edukacinė programa skirta vaikams ir jaunimui bei jų tėveliams.

Namų tekstilės kolekcija „Sentimentai“

„Namų tekstilės kolekciją „Sentimentai“ sudaro lininiai ir vilnoniai pledai, lininė / šilkinė patalynė, rankšluosčiai ir kiti žakardiniai interjero tekstilės gaminiai, kurių dizainuose atsispindi Lietuvos pajūrio gamtos ir kultūros paveldo vaizdai“, – pasakoja idėjos autorė Rasa Skripkiūnaitė. Baltijos pajūrio gamtos kraštovaizdžio simboliai ir istoriniai tautinio paveldo elementai harmoningai dera bendrame tekstilės temos kontekste. Taip norima pabrėžti gamtos trapumą ir istorinės atminties svarbą.

Namų tekstilės kolekcijos „Sentimentai“ sukurtų daiktų estetikoje vyrauja minimalizmas; tekstilės gaminių spalvų gama atvaizduoja Baltijos pajūrio gamtos atspalvius, subtilumu ir paprastumu dizaino daiktuose norima perteikti emocinį jausmą – ramybės pojūtį ir laiko trapumą.

„Kolekcijos „Sentimentai“ gaminiai pasižymi nauja erdvine struktūra, kurioje vienasluoksniai pynimai derinami su dvisluoksniais. Dėl to gaunamas ryškesnis audinio reljefas – dvisluoksnėse vietose audinys būna puresnis, iškilesnis, o vienasluoksniuose – atvirkščiai, audinys yra plokščias, lygaus paviršiaus. Piešinys gaunamas derinant skirtingus audinių pynimus, o ne užnešant spalvas ant audinio paviršiaus. Tokie audiniai vadinami žakardiniais“, –  plačiau apie kolekcijos audinių struktūrą pasakoja KTU MIDF doc. Eglė Kumpikaitė

Namų tekstilės kolekcijos „Puota“ staltiesės

Parodoje taip pat bus eksponuojamos Mažajai Lietuvai būdingų raštų, skirtingų dizainų, primenančių lietuviškų diminių raštų motyvus lininės staltiesės, pagamintos šiuolaikinėmis pramoninėmis audimo staklėmis ir išaustos pagal autentiškus šio regiono interjero audinių pavyzdžius, saugomus Lietuvos muziejuose.

„Mažosios Lietuvos staltiesėms, kartais atlikusioms ir lovatiesių vaidmenį, būdingos įvairiaspalvės juostos, austos diminiais raštais, išsidėsčiusios horizontalioje plokštumoje pramaišiui su baltu staltiesės fonu. Vyrauja balta, raudona, mėlyna, juoda spalvos. Vienoje staltiesėje derinama nuo dviejų iki keturių spalvų. Kitiems Lietuvos regionams tokios spalvingos skersadryžės staltiesės nėra būdingos“, – sako E. Kumpikaitė.

Anot R. Skripkiūnaitės, staltiesės austos šiuolaikinėmis pramoninėmis žakardinėmis audimo staklėmis pagal autentiškus Mažosios Lietuvos staltiesių pavyzdžius. „Įgyvendinant mūsų idėjas labai padėjo įmonė „Lincasa“, įsikūrusi Kauno rajone“, – sako tekstilės kolekcijų autorės.

Išmanioji tautinė lėlė

„Išmanioji tautinė lėlė“ – tai Lietuvos pajūrio kraštui skirtas lėlių žaidimo edukacinis rinkinys ir interaktyvi edukacinė programa, tinkama naudoti išmaniajame telefone ir kompiuteryje. „Rinkinį sudaro moteriška ir vyriška lininės lėlės, joms pritaikyti tautinių kostiumų deriniai bei popieriniai įrankių priedai, taip pat kompiuterinio žaidimo nuoroda (demo versija), kuri leis žaisti su lėlėmis išmaniajame telefone ar kompiuteryje“, – pasakoja R. Skripkiūnaitė.

„Iš lininio audinio pasiūtos vyriška ir moteriška lėlytės aprengtos Klaipėdos kraštui būdingais drabužėliais, kurie šiame regione turi tam tikrų išskirtinių bruožų“ – pasakoja lėlininkės Gražina Kriaunevičienė ir Aušra Petrauskienė. Tai languotas sijonas, kuriame vyrauja raudona, žalia, mėlyna spalvos, dryžuota balta su raudona prijuostė, kuri dažnai būdavo išilgadryžė, o jos apačia užbaigiama skersadryžio rašto juosta, prie juosmens prisirišama siuvinėta puošni „kišenė“ būtiniausiems daiktams įsidėti, vadinama delmonu, ir specifinis, tik tam kraštui būdingas moters galvos apdangalas. Taip pat būdingų bruožų turi ir vyrų apranga – šiam kraštui būdingos trumpos (žemiau kelių) kelnės ir puošnios raštuotos kojinės bei prabangiai siuvinėti įvairiaspalviais siūlais diržai.

Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, animatorius Antanas Skučas, sukūręs interaktyvią edukacinę programėlę pradinių klasių moksleiviams, pasakoja, kad ši programa bus pritaikyta naudoti išmaniajame telefone ir kompiuteryje, kas yra labai svarbu šiuolaikiniam moderniam ir imliam naujovėms jaunimui. Pasak A. Skučo, edukacinėje programėlėje-žaidime vaikai ne tik susipažins, kas yra Klaipėdos kraštas, kokie pagrindiniai šio regiono miestai ir miesteliai bei lankytinos vietos, bet ir sužinos, kaip žmonės tame krašte gyveno, kuo vertėsi, kokiomis veiklomis užsiėmė ir pan. Tai paskatins jaunąją kartą ne tik domėtis ir žinoti apie šį mažai ištirtą Lietuvos regioną, bet ir skleisti įgytas žinias draugų ir pažįstamų tarpe.

Knygelė vaikams

„Vasaros diena Kuršių Nerijoje“ iš knygų serijos „NEPAPRASTI VIENUKO NUOTYKIAI“ – tai filosofinė apysaka, kuri gali būti naudojama vaikų ir suaugusiųjų skaitymui“, – pasakoja knygelės autorė R. Skripkiūnaitė. Šios serijos knygelėse ypatingas dėmesys skiriamas UNESCO pasaulio paveldo kultūros ir gamtos objektams. Pritaikant knygelę mažiesiems skaitytojams, pridedamas knygelės priedas spalvinimui ir atvirutės.

„Knygelė skirta svaičiotojams. Pasaulis gyvas, kol jame gyvena bent vienas svaičiotojas! Net jei visoje visatoje pradings visi svaičiotojai, vienas jų liks šioje knygelėje, vadinasi, gyvuos ir jo pasaulis“, – pažymi knygos autorė.

Pristatydama knygelę R. Skripkiūnaitė kalba, kad tai pasakojimas apie jaunąjį keliautoją, kuris pasirinko kupiną neįtikėtinų nuotykių kelią, norėdamas pažinti pasaulį ir jame atrasti save. Knygoje pasakojama, kaip vieną dieną knygos personažas leidosi į tolimą kelionę nežinodamas, kas jo laukia. Jis mėgo keliauti vienas, gal dėl to jautriai matė jį supantį pasaulį, nulietą ryškiomis spalvomis ir tik jam vienam vos pastebimais atspalviais. Būdamas atviras pasauliui Vienukas savo kelyje sutinka tuos, kurie tampa jo draugais.

Projektą iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė.