Kone kiekvienas supranta, kad natūralaus pluošto audiniai yra žymiai geresni už sintetinius, tačiau dabar ir sintetiniai turi savų privalumų. Audinių pasaulio paslaptys gerai žinomos KTU Medžiagų inžinerijos katedros dėstytojams doc. dr. Daivai Mikučionienei ir prof. Rimvydui Milašiui. Docentė ryžtasi apginti sintetinių audinių garbę, o profesorius atstovauja natūralių audinių gerbėjams.
Kokios medžiagos (audiniai) populiariausi Lietuvoje?
Prof. Rimvydas Milašius (toliau R.Milašius): Iš natūralių pluoštų – medvilnė ir vilna. Linas, deja, nėra populiarus.
Kodėl Lietuvoje žmonės taip skeptiškai vertina sintetinius audinius?
Doc. dr. Daiva Mikučionienė (toliau D. Mikučionienė): Tai susiformavę stereotipai, jie ne visada atitinka tikrovę. Tokie stereotipai labai paplitę. Jokiu būdu negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad absoliučiai geresni natūralių ar sintetinių pluoštų gaminiai. Vertinimui pakeisti reikalingas, ko gero, platesnis visuomenės švietimas.
Kuo skiriasi natūralus augalinis pluoštas nuo gyvulinio pluošto?
R.Milašius: Augalinis pluoštas dažniausiai būna celiuliozinis, o gyvulinis – baltyminis. Populiariausi augaliniai pluoštai yra medvilnė, linas, džiutas, kanapės, gyvuliniai – avies, ožkos vilna (plačiai žinomas moheris ar kašmyro vilna), šilkverpių šilkas.
Kaip išgaunamas augalinis pluoštas (sojų, bambukų)?
R.Milašius: sojų pupelių pluoštas yra dirbtinis pluoštas, gaminamas tik pramoniniu būdu iš sojų baltymų. Bambukų pluoštas gali būti dvejopas – natūralus, gaunamas iš bambukų karnos, ir dirbtinis, gaunamas iš bambukų medienos (taip pat tik pramoniniu būdu).
Ar natūralus audinys, nudažytas sintetiniais dažais, apdorotas sintetinėmis medžiagomis, išsaugo visas savo savybes?
R.Milašius: Ne visai sutinku. Nudažytas tikrai išsaugo, nes dažai nepaveikia funkcinių natūralaus pluošto savybių, tačiau apdorotas įvairiomis sintetinėmis dangomis šias savybes gali prarasti, jei sintetinė danga, suformuluodama mikroplėvelę, visiškai padengia paviršių.
Nenatūralūs ir sintetiniai audiniai. Kuo jie skiriasi? Gal galite įvardyti konkrečias vienų ir kitų rūšis?
D. Mikučionienė: terminas „nenatūralūs“, tekstilininkų požiūriu, nėra visai teisingas, gal turima omenyje „dirbtiniai“? Pastarieji yra gaunasi iš natūralių žaliavų (pvz., medienos celiuliozės, sojų pupelių ar pieno baltymų), jas chemiškai modifikuojant, perdirbant. Dėl to ir vadinami dirbtiniais. Sintetiniai pluoštai yra sintetinami cheminiu būdu. Dirbtinių pluoštų savybės dažniausiai būna artimesnės natūralių pluoštų savybėms. Čia prekybininkai neretai (sąmoningai ar nesąmoningai) įvelia painiavos. Pvz., šiuo metu labai išpopuliarėjusiam dirbtiniam bambukų pluoštui, gaunamam iš bambukų celiuliozės, priskiriamos natūralaus bambukų pluošto, gaunamo supluoštinus natūralią žaliavą, gerosios savybės, nors tai gana toli nuo tiesos. Antra vertus, tūlas vartotojas neretai viskozinį pluoštą laiko sintetiniu ir gaminių iš tokio pluošto atsisako, nors iš tikrųjų tai yra iš medienos celiuliozės gaunamas pluoštas. Populiariausi dirbtiniai pluoštai yra: viskozinis, perdirbtų bambukų, sojų, pieno (kazeino), acetatinis. Populiariausi sintetiniai: poliesterinis, poliamidinis, elastomerinis (pvz., laikra).
Kokie audiniai laikomi sintetiniais ir kokie natūraliais?
D. Mikučionienė: Audiniai ir mezginiai, pagaminti iš natūralių pluoštų siūlų (vilnonių, medvilninių, lininių, natūralaus šilko), vadinami natūraliais. Sintetinėmis laikomos tekstilės medžiagos, pagamintos iš sintetinių siūlų (poliesterinių, poliamidinių, akrilinių ir pan.). Iš dirbtinių pluoštų siūlų (viskozinių, pieno ar sojų baltymų, perdirbtų bambukų ir pan.) pagaminti audiniai savo savybėmis yra artimesni natūralių pluoštų audiniams.
Kodėl taip dažnai žmonės mano, kad viskozė – natūralus audinys? Kokiomis savybėmis jis pasižymi, jei abejojama pluošto kilme?
D. Mikučionienė: Viskozės pluoštas gaunamas iš įvairių rūšių celiuliozės, tai yra perdirbtas natūralus pluoštas. Daugeliui savybių tokio pluošto tekstilė yra panaši į medvilninius ar kitokius celiuliozinių pluoštų gaminius.
Vis dažniau natūralios medžiagos maišomos su sintetiniais pluoštais. Kodėl taip daroma?
R.Milašius: Norima sujungti kelias funkcines pluoštų savybes, kad audinys ar mezginys pasižymėtų geresnėmis vartojimo savybėmis.
Ar gamintojų ir vartotojų ypač mėgstamas elastanas pagerina, ar pablogina natūralaus audinio savybes?
R.Milašius: Pagerina, jei norima gauti tamprią medžiagą, o per daug elastano padaro medžiagą pernelyg standžią.
Kaip reikėtų vertinti medžiagas su pieno ar šilko proteinais?
R.Milašius: Tai labai subtilus klausimas. Pieno baltymas kazeinas ir šilko baltymas fibroinas yra natūralūs produktai, jie nesukelia alergijos, pasižymi natūralių pluoštų savybėmis. Natūralaus šilko ir dirbtinio pieno baltymų pluošto medžiagos yra tikrai tinkamos įvairiapusiškam naudojimui. Tačiau, abejoju, ar kokių nors gerų savybių turi medžiagos kuriose yra tik šiek tiek šių baltymų.
Ar sintetinių audinių gamyba yra brangi?
D. Mikučionienė: Pati gamyba yra nei brangesnė, nei pigesnė…
Kodėl sintetiniai audiniai yra pigesni už natūralius?
D. Mikučionienė: Pigesni dėl pigesnės žaliavos. Tiesa, kai kurie audiniai (ar megzti gaminiai) iš sintetinių funkcinių siūlų būna brangesni už natūralius, kadangi jie būna specialiai apdoroti, pvz., jose būna mikrokapsulių su funkcinėmis (gydomosiomis ar kvapiosiomis) medžiagomis, jos gali būti padengtos antibakterinėmis dangomis (pvz., sidabro nanodalelėmis), vabzdžius atbaidančiomis medžiagomis…
Kodėl natūralūs audiniai yra brangesni už sintetinius?
R.Milašius: Žaliava brangesnė, nes jai surinkti reikia daugiau žmonių darbo valandų.
Ant raudono kilimo žengiančios išsipusčiusios užsienio gražuolės dažnai vilki drabužiais iš nenatūralių medžiagų? Kodėl?
D. Mikučionienė: Dažniausiai ant raudono kilimo išsipusčiusios užsienio gražuolės žengia vilkėdamos sintetinių ar dirbtinių pluoštų drabužiais. Išimtis galėtų būti natūralaus šilko audinys. Sintetinių pluoštų audiniai dažniausiai plonesni, gražiau krenta, gali būti nudažomi ryškesnėmis spalvomis ir pan.
Dėl ko drabužių dizaineriai mėgsta natūralius audinius?
R.Milašius: Nežinau, čia kiekvieno jų sprendimas – nesu drabužių dizaineris. Bet aš irgi teikiu pirmenybę natūralių pluoštų medžiagoms. Gal šiuo požiūriu esu senamadiškas, bet man labai nepatinka, kai audiniai elektrinasi.
Kodėl sporto aprangą gaminančios įmonės vis dažniau naudoja sintetinius audinius? Kokiomis savybėmis jie pasižymi?
D. Mikučionienė: Kai kurie sintetiniai pluoštai (ne bet kokie, o specialiai modifikuoti, pvz., specialaus gijų profilio poliesteriniai siūlai „Coolmax“, „CoolPlus“ ir pan.) sportiniams gaminiams dažnai naudojami dėl šių gerųjų savybių: sintetinis pluoštų gijų paviršiuje esančiais kanalėliais neša drėgmę nuo odos į gaminio paviršiu – drabužis, nesugerdamas drėgmės, lieka sausas, o išorėje atsidūrusi drėgmė laisvai išgarinama; toks pluoštas geba šilumos perteklių lengvai perduoti nuo kūno į aplinką, o esant šaltam orui suformuoja termoizoliacinį barjerą, todėl net su plonu drabužiu nebūna šalta; tokie gaminiai yra gerokai lengvesni, nereikalauja ypatingos priežiūros, nesiglamžo ir pan.
Jei taip ištobulinti sintetiniai audiniai, tai kodėl vaikams vis dar dažniau rekomenduojami drabužiai ar avalynė iš natūralių, o ne iš sintetinių audinių?
D. Mikučionienė: Rekomendacijos teikiamos bendrai ir, siekiant išvengti alerginių reakcijų ar užtikrinti higienines (svarbiausia, drėgmės sugeriamumo) savybes, rekomenduojami medvilniniai drabužiai ar natūralios odos batai. Natūralių pluoštų tekstilės gaminiai nekaupia elektrostatinio krūvio, sugeria drėgmę, natūrali oda kvėpuoja ir pan. tačiau kokybiški, specialaus profilio ar pageidaujamų savybių sintetiniai ar dirbtiniai pluoštai taip pat yra tinkami vaikiškiems gaminiams (ir Lietuvoje yra įmonių, kuriančių drabužius kūdikiams iš dirbtinio pieno baltymų pluošto; gaminiai pasižymi puikiomis drėgmės sugeriamumo, šiluminėmis, antialerginėmis savybėmis). Bendrosios rekomendacijos teikiamos siekiant išvengti nekokybiškų sintetinių gaminių.
Kodėl vaikams rekomenduojami drabužiai iš natūralių audinių?
R.Milašius: Dažniausiai dėl mažesnės tikimybės, kad kils alergija.
Natūralūs audiniai labiau glamžosi. Kodėl audiniai lyginami? Kaip lyginimas veikia audinį?
R.Milašius: Audiniai lyginami tam, kad esant aukštesnei temperatūrai užfiksuotų medžiagos formą arba išlygintų žemesnėje temperatūroje, pvz., skalbiant, užfiksuotą formą. Lyginimas audinį gali neigiamai veikti, jei bus per aukšta temperatūra (kiekvienai žaliavos rūšiai tinka skirtinga temperatūra). Lyginant per aukšta temperatūra gali būti pažeidžiamas pluošto paviršius (jis gali apsilydyti) arba pakeičiama audinio spalva. Jei lyginama tos rūšies žaliavai tinkama temperatūra, tuomet audinio savybės praktiškai nekinta.
Sintetiniai audiniai yra ekologiški?
D. Mikučionienė: Atsakymas negali būti vienareikšmiškas. Sintetinės tekstilės medžiagos gali būti visai neekologiškos, jeigu atsidurs sąvartynuose. Šiuo metu plačiai diskutuojama apie polietileno maišelių daromą žalą gamtai. Panaši problema kyla ir dėl sintetinių tekstilės gaminių. Jeigu gaminys pagamintas iš vienos rūšies siūlų, jis gali būti sėkmingai perdirbamas. Dėl pluošto gamybos galima būtų sakyti, kad absoliučios daugumos pluoštų gamyba nėra labai ekologiška, nes susijusi su nemažu vandens poreikiu, naudojama įvairių cheminių medžiagų (dažiklių, minkštiklių, emulgatorių, baliklių, tirpiklių ir pan.). Tačiau sintetinių ar dirbtinių pluoštų gamyboje naudojamas gamtai kenksmingas medžiagas lengviau kontroliuoti, nes visa su tuo susijusi tarša apsiriboja gamybine įmone. Nuomonė, kad natūralūs pluoštai yra ekologiškesni nei sintetiniai, nėra tiksli ir teisinga.
Natūralūs audiniai yra ekologiški?
R.Milašius: Ir taip, ir ne. Jie gerai suyra ir dėl to yra ekologiški, tačiau gaminant pluoštą teršiama gamta – medvilnei auginti sunaudojama labai daug vandens (medvilnė auga regionuose, kur vandens ir taip trūksta), naudojama labai daug herbicidų ir pesticidų (dėl to žemė tampa dešimtmečiams netinkama maisto produktams auginti); vilnos pluoštui paruošti naudojama daug cheminių plovimo priemonių, jos teršia nutekamuosius vandenis. Ekologiškiausi yra linas, kanapės, džiutas, tačiau ir jų paruošimui naudojama cheminių priemonių ( tik mažesni kiekiai).
Ateitis priklauso sintetiniams audiniams?
D. Mikučionienė: Nepasakyčiau, kad ateitis priklauso sintetinėms tekstilės medžiagoms, manau, kad pluoštų įvairovė tikrai išliks.
Ateitis priklauso natūraliems audiniams?
R.Milašius: Manyčiau, ateitis priklauso modifikuotiems natūraliems pluoštams ar specialios apdailos natūraliems audiniams. Modifikuoti pluoštai yra tokie, kurių vidinė cheminė struktūra (polimerinių grandžių ryšiai ir kt.) yra pakeičiami cheminėmis priemonėmis ar mechaniškai (pvz., lininiams audiniams suteikiamas neglamžumas). Tai galima atlikti modifikuojant pluoštą ar apdorojant audinį. Galima suteikti natūraliems pluoštams įvairių šiaip jiems visai nebūdingų, bet vartotojui labai patrauklių savybių.
Šaltinis: Žurnalas “Natūralioji medicina”
Autorė: Ramunė Daugėlienė