Naujas KTU magistrantūros modelis – šiuolaikinės rinkos atspindys

„X ir Z kartos įnešė tam tikro pragmatiškumo, t. y. pradėta vertinti, kas magistrantūros studijų metu prarandama – pavyzdžiui, darbas arba dalis pajamų – ir, galiausiai, kokios naudos būsimas studentas, investuodamas savo laiką ir galimai negautas pajamas, tikėtųsi gauti ateityje“, – apie pokyčius paskatinusias priežastis žurnalui „Reitingai“ sako KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Iš tiesų magistrantūroje studijuojama dėl įvairių priežasčių: reikalingos papildomos žinios ar siekiama toliau eiti tyrėjo keliu, vėliau tęsiant mokslus doktorantūroje ir dirbant mokslinį darbą.

„Reikia pažymėti, kad dalis magistrantų nėra ką tik studijas baigę studentai – jie jau yra dirbę versle ar turi kitokio darbo patirties. Tokie specialistai sugrįžta studijuoti, nes jaučia poreikį gauti naujų, gilesnių žinių ir įgyti papildomų gebėjimų, – aiškina J. Šiugždinienė. – Dar kita grupė magistrantų tiesiog nusprendžia keisti studijų kryptį, pavyzdžiui, inžinieriai magistrantūroje nusprendžia studijuoja vadybą ar ekonomiką. Iš tiesų šiandien gyvename tokiame pasaulyje, kur privalome mokytis visą gyvenimą, ir viena siaura specializacija jau nebėra išeitis.“

Prorektorei antrina ir KTU Studentų atstovybės prezidentas Tautvydas Šimanauskas: „Šiomis dienomis, kai nebeužtenka vien tik specialybės žinių, darbo rinkoje vis didėja universalių specialistų poreikis. Ugdant komunikacines ir socialines savybes, papildomi užsiėmimai yra ypač svarbūs.“

Remiasi Skandinavijos ir JAV patirtimi

„Dažnai tenka girdėti, kad magistrantūros studijos daugelyje Lietuvos universitetų – tai dar vienos sutrumpintos bakalauro studijos, – komentuoja T. Šimanauskas, – bet KTU yra kitaip – šis universitetas atlieka magistrantūros studijų analizę tam, kad jas tobulintų ir keistų.“

J. Šiugždinienė akcentuoja, kad šiandien rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų ir rasti savo vietą po saule: „Dėl šios priežasties nusprendėme remtis įvairovės principu ir greta pagrindinių, su specialybe susijusių kompetencijų ugdyti ir papildančiąsias studentų kompetencijas.“

Pagrindiniais KTU idėjų, susijusių su magistrantūros studijų atnaujinimu, vedliais tapo Skandinavijos universitetai. „Išskyrėme Danijos, Švedijos ir Suomijos aukštojo mokslo sistemas, kurių dėmesys sutelktas į studijas, orientuotas į studentą, jų pritaikomumą praktikoje. Kartu vadovavomės ir JAV aukštųjų mokyklų, tokių, kaip Kalifornijos universiteto tinklo, Nortvesterno universiteto, Masačusetso technologijos instituto ir kitais pavyzdžiais, – informuoja J. Šiugždinienė. – Šios pasaulinio lygio aukštosios mokyklos savo veikloje akcentuoja galimybę rinktis, pabrėžia tarpdiscipliniškumo poreikį – kaip gebėjimą, kurį privalo turėti įvairių sričių ekspertai.“

KTU norintiesiems studijuoti siūlo individualizuotas mokymo formas – nuolatines, ištęstines, virtualiąsias / nuotolines studijas. Skirtingos studijų formos siūlomos tam, kad studijuoti būtų patogu visiems: dirbantiems, gyvenantiems ne universiteto miestelyje, auginantiems vaikus ar priešingai – visą laiką skiriantiems tik studijoms.

Siekiant patikrinti naujo magistrantūros modelio ir jo kompetencijų blokų reikalingumą rinkai, verslo bei viešojo sektoriaus atstovai KTU studijų modelio atnaujinimo procese dalyvavo nuo pat pradžių.

„Mes siekiame, kad kiekvienas kompetencijų blokas būtų parengtas bendradarbiaujant su verslo ar viešojo sektoriaus partneriais. Šiandien bendradarbiaujame su tokiomis įmonėmis, kaip „Barclays“, „Sicor Biotech“, „Thermo Fisher Scientific“, IKEA, „Swedbank“. Manome, kad įmonė gali prisidėti kuriant kompetenciją arba dalyvauti ją įgyvendinant bei vertinant jos kokybę“, – tikina J. Šiugždinienė.

Magistrantūros keliai – eksperto, vadovo ir tarpdisciplininis

Tad kuo iš esmės skirsis tie trys keliai, kuriais eiti siūlo KTU? „Jei studentas rinksis krypties eksperto kelią, jis bus tikras savo srities ekspertas ir, greičiausiai, vėliau studijuos doktorantūroje bei dirbs mokslinį darbą.

O tarpkryptis kelias pasižymės tarpdisciplininiu, paties studento pasirinktu pagrindinės ir papildomos kompetencijos rinkiniu. Tarpkryptės kompetencijos leis generuoti naują vykdomų tyrimų ar inžinerinių sprendimų turinį. Pavyzdžiui, taikomąją chemiją studijuojantis asmuo gali siekti informacinių technologijų (IT), studijuojantis statybos inžineriją – produktų dizaino ir projektavimo, o IT – komunikacijos arba duomenų analitikos kompetencijų“, – aiškina studijų prorektorė.

Na, o vadovo kompetencijų blokas siūlo organizacijų valdymo ir vadovavimo kompetencijų rinkinį. Nemažai studijuojančių magistrantų jau turi sukaupę darbo patirties ir siekia vidurinio lygmens vadovo karjeros. Taigi, gilindami žinias ir įgūdžius tam tikroje studijų kryptyje, jie gali papildomai įgyti ir vadovavimo kompetencijų.

T. Šimanausko teigimu, studentai naująjį magistrantūros studijų modelį įvertino labai teigiamai: „Labiausiai žavi tai, kad studijos bus orientuotos į tai, ką žmogus ketina veikti ateityje ir kaip planuoja savo karjerą“.

KTU MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ KOMPETENCIJOS

Vadovavimas

Šiuolaikinės organizacijos – dinamiškos globalios rinkos dalyvės, todėl jų vadovams reikia priimti sprendimus, įgalinančius organizaciją laiku ir efektyviai reaguoti į aktualiausius išorinės ir vidinės aplinkos iššūkius. Visų veiklos sričių ir lygmenų vadovams būtinos lyderio, efektyviai vadovaujančio asmenims ir jų grupėms bei strategiškai valdančio organizacijos veiklos procesus ir išteklius, kompetencijos. Vadovo kompetencijų modulius pasirinkę absolventai įgyja naujausiais mokslo tyrimais grįstas vadovavimo žinias ir geba jas kompleksiškai taikyti praktinėje veikloje.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: „Lietuvos energija“, AB „Swedbank“, UAB „Baltic Transline“.

Komunikacija ir komandinis darbas

Šią kompetenciją pasirinkę absolventai bendrauja ir komunikuoja profesinės veiklos rezultatus savo srities specialistų bendruomenei ir plačiajai visuomenei; supranta ir moka efektyviai dalyvauti savo srities organizacijų komunikacijos procesuose; dirbti komandoje bei būti komandos, kurią sudaro įvairių sričių atstovai, lyderiais.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „PR Service/Edelman Affiliate“.

Teisė

Šiuolaikinė visuomenė gyvena teisės normų reguliuojamoje valstybėje, todėl teisė – neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Teisinės kompetencijos studijų uždavinys – suteikti studentams ir klausytojams teisinį išprusimą profesinėje veikloje ir kasdieniniame gyvenime. Teisinės kompetencijos studijos orientuotos į piliečio, verslo ir viešojo sektoriaus įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, darbuotojo ar valstybės tarnautojo teisių žinojimą, gebėjimą jas apginti bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Teisinę kompetenciją įgiję absolventai mokės teisiniu aspektu vertinti įvairiose jų veiklos srityse susidariusias situacijas; gebės savarankiškai susirasti ir panaudoti problemai spręsti reikalingus teisės aktus; žinos kaip ir kur apginti savo pažeistas teises; įgis gebėjimų savarankiškai parengti svarbiausius teisinius dokumentus; įsisavins teisinės atsakomybės taikymo principus.

Teisinės kompetencijos studijų bloką sudaro du privalomi – privačios (verslo) ir viešosios (administracinės) teisės – moduliai, bei, atsižvelgiant į asmeninius interesus ir poreikį, suteikiama galimybė pasirinkti specialius teisinius santykius apimančius modulius (darbo, intelektinės nuosavybės, nekilnojamo turto, aplinkos apsaugos, Europos Sąjungos).

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: tarptautinė teisinių paslaugų kompanija „Varul“ (dabar – „PR1MUS“).

Kalbų studijos

Užsienio kalbos – tai raktas į kitas kultūras. Negebant bendrauti ir suprasti skirtingų kultūrų atstovų jų kalba, apribojamos galimybės jas pažinti. Šiandieniniame pasaulyje valstybės ir tautos kaip niekada anksčiau tarpusavyje susijusios įvairiais ryšiais – prekių ir paslaugų tiekimu, politinių klausimų sprendimu, tarptautiniu saugumu ir pan.

Užsienio kalbas mokantys žmonės yra ypač vertinami – jiems padedant galima plėtoti tarptautinį verslą, susipažinti su kitų šalių informacijos šaltiniais, objektyviai vertinti politinius ir ekonominius įvykius. Puikus gimtosios ir geras dviejų-trijų užsienio kalbų mokėjimas tampa būtina aukštojo išsilavinimo dalimi. Kalbinė kompetencija suteikia daugiau konkurencingumo tarptautinėje erdvėje, plečia kultūrines ir socialines ribas, taip pat sudaro sąlygas aktyviai dalyvauti žinių visuomenėje bei tapti lyderiu. KTU magistrantai gali rinktis visų lygių anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, italų, ispanų ar švedų kalbas.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: Prancūzijos ambasada, Prancūzų institutas Lietuvoje, DAAD, Ispanijos ambasada, Švedijos ambasada.

Projektų vadyba

Nuolatinės konkurencijos ir dinamiškos aplinkos sąlygomis įmonės ir organizacijos susiduria su iššūkiu – kaip užtikrinti verslo sėkmę. Profesionalus projektų vadovas – tai šiuolaikinio verslo sėkmės garantas ir tiesiausias kelias į sėkmę. Projektų valdymo principai taikomi kuriant verslus, naujus produktus ar paslaugas, tobulinant procesus bei kitose vertę kuriančiose veiklose. Projektų valdymo institutas (PMI) skelbia, kad projektų valdymo specialistų poreikis auga milžinišku greičiu ir iki 2020 m. išaugs net 3 kartus, o projektais sukuriamos pajamos – 2,5 karto.

Projektų vadybos kompetenciją įgiję absolventai yra dvigubos vertės: profesines kompetencijas papildo svarbiomis projektų valdymo kompetencijomis. Tokiems specialistams atsiveria plačios karjeros galimybės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse ir organizacijose. Projekto vadovo veikla tai įmonės strategijos konvertavimas į kryptingas, sėkmingas ir pelningas veiklas. Projektų vadovai vertina projekto poreikį ir santykį su organizacijos strateginiais tikslais, inicijuoja ir planuoja projekto veiklas, rezultatus, tvarkaraštį ir biudžetą, formuoja projekto komandą ir organizuoja projekto įgyvendinimo veiklas, užtikrina sklandų projekto aprūpinimą, vertina projekto rizikas ir parenka tinkamas atsako strategijas, valdo projekto kokybę bei užtikrina projekto sėkmę visoms suinteresuotoms šalims. Be to, projektų vadybos kompetencijas turintys absolventai gali dirbti nepriklausomais projektų vertintojais, ekspertais ar konsultantais.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: Lietuvos projektų vadybos asociacija.

Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymas

Geriausią verslo idėją turi palaikyti greiti ir efektyvūs verslo procesai. Studijuojantys „Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymo“ kompetenciją įgyja praktinių produktų bei paslaugų teikimo sistemų projektavimo, valdymo ir tobulinimo įgūdžių.  Pasitelkiant Lietuvos ir užsienio verslo įmonių pavyzdžius atskleidžiama, kaip sukurti procesų sistemas, sudarančias galimybes vartotojui greitai ir efektyviai gauti reikiamą informaciją, produktus, aptarnavimo paslaugas; kaip sutrumpinti ir padaryti efektyvesniais organizacijų bei jų tiekimo grandinių procesus, pasitelkiant kokybės valdymo metodų (Lean, VKV, 6 Sigma, ISO, TOC, Reinžineringo) įžvalgas, kompiuterizuotas verslo valdymo sistemas bei duomenų analitikos metodus. Įgytas įžvalgas absolventai taiko vykdant praktinius procesų, tiekimo grandinių modeliavimo ir vystymo projektus Lietuvos gamybinėse, paslaugų įmonėse ar viešojo valdymo institucijose. 

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „Markučiai“.

Informacinių paslaugų vadyba

Šią kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio kapitalo paslaugų įmonėse, tarptautiniuose paslaugų operacijų centruose supranta žinioms imlių paslaugų specifiką, taiko informacinių technologijų įrankius paslaugų teikime ir valdyme, valdo informacinius procesus ir vadybos informacines sistemas, supranta paslaugų inovacijų kūrimo ir diegimo procesus, vartotojo ir kitų suinteresuotųjų įsitraukimo į paslaugų valdymą vaidmenį, turi kultūrinės įvairovės valdymo gebėjimus, reikalingus sėkmingai veiklai multikultūrinėse komandose. Įgytas žinias ir įgūdžius taiko sprendžiant paslaugų kūrimo, teikimo ir valdymo problemas, atliekant paslaugų įmonės verslo duomenų analizę, priimant sprendimus dėl paslaugų dizaino, procesų, technologijų perdavimo ir pažangių informacinių technologijų metodų bei įrankių panaudojimo vystant įmonės veiklas.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: „Barclays“ Operacijų Centras Lietuvoje.

Procesų validavimas

Šiuolaikinės įmonės procesų, įrangos, kompiuterizuotų sistemų validavimas užima vieną iš svarbiausių vietų, užtikrinant gaminio ar paslaugos kokybę, patikimumą, ir leidžiant išvengti nereikalingų veiklų gamybos procesuose. Validavimo procesai ir jų taikymas ypač aktualūs gyvybės mokslų tyrimuose, maisto, farmacijos pramonėje, aukštųjų biotechnologijų įmonėse.

Procesų validavimo kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio įmonėse, privačiose ir valstybinėse organizacijose, institucijose tiria, matuoja, statistiškai vertina ir dokumentuoja darbui naudojamos įrangos, matavimo sistemų, darbo sąlygų ir metodų parametrus, dalyvauja standartų ruošimo ir įgyvendinimo veiklose, identifikuoja, specifikuoja ir validuoja (patvirtina) metodų ir priemonių reikalavimus informacinei sistemai, biotechnologinei įrangai ir bioinžineriniams procesams.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Teva“.

Aplinkosaugos priemonių planavimas

Šią kompetenciją pasirinkę absolventai absolventai analizuoja teršalų kilmę, vertina riziką ir būdus taršai sumažinti; supranta organizacinę ir teisinę aplinkosaugos sistemą; vertina tradicinius ir prevencinius taršos mažinimo metodus; taiko aplinkos apsaugos technologijas, bei projektuoja aplinkosaugos įrenginius; organizuoja aplinkosauginę veiklą įvairiose pramonės šakose.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“.

Aplinkosaugos technologijos

Šią kompetenciją pasirinkę absolventai analizuoja ir vertina aplinkosaugos technologijas, parenka taršos mažinimo įrenginius, bei atlieka įrenginių efektyvumo skaičiavimus.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“.

Atsakomybė darniai plėtrai

Pažangiausi pasaulio verslininkai ir politikai teigia, kad darni plėtra nėra privaloma prabanga – tai objektyvi realybė, siekiant žmonijos išlikimo ir gerovės, todėl darnios plėtros problemos negali būti sprendžiamos vienpusiškai, būtinas visų suinteresuotų šalių – valdžios institucijų, verslo ir visuomenės – pritarimas ir aktyvi veikla. Būtent tokias žinias, praktinius įgūdžius bei gebėjimus suburti efektyviai dirbančią komandą įgyja pasirinkusieji Atsakomybės darniai plėtrai kompetenciją.

Vadovaujančiam personalui tai padės formuoti verslo įmonės ar kitos organizacijos atsakingos veiklos strategiją, paremtą ne tik finansų, bet ir medžiagų bei energijos balansais; valdyti įmonės rizikas ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į vykstančius globalius ekonominius ir aplinkos pokyčius ir atliepti socialinius lūkesčius.

Kiekvienas šią kompetenciją įgijęs absolventas gebės pagrįsti bei komunikuoti atsakingo ir skaidraus verslo svarbą, teikiamą naudą ekonominiam augimui bet kurioje pasaulio šalyje.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: „IKEA Purchasing Services (Lithuania)“, UAB SDG, AB „Freda“.

Duomenų analitika

Įvairios sistemos ir procesai šiandien generuoja didžiulius duomenų kiekius. Įmonėms labai svarbu gauti naudą iš šių duomenų, „ištraukti“ įžvalgas apie vienų ar kitų procesų gerinimą, klientų elgseną, išteklių naudojimą, našumo didinimą ir t.t. Darbo rinkoje labai trūksta specialistų, kurie galėtų analizuoti duomenis ir daryti išvadas, reikalingas tolimesnei verslo sėkmei, todėl analitiko kompetenciją įgiję absolventai yra labai paklausūs. Jie kuria ir tobulina įvairių socialinių ir techninių sistemų bei procesų duomenų analitikos modelius. Taikydami matematikos ir statistikos metodus bei šiuolaikines analitikos programines priemones, iš duomenų išgauna prasmingą ir naudingą informaciją, kuri reikalinga įvairių sistemų ir procesų pažinimui, tobulinimui, sumaniam valdymui, optimizavimui, prognozavimui ir verslo sprendimų priėmimui.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: „Microsoft Lietuva“, AB „Swedbank“, UAB „Western Union Processing Lithuania“.

Funkcinės medžiagos

Funkcinės medžiagos (medžiagos, naudojamos inžineriniams tikslams) bei jų technologijos apima įvairių medžiagų tyrimus klausimus, siekiant pagerinti esamas medžiagų savybes ar kuriant naujas medžiagas ar jų darinius. Gautos žinios apie dar neištirtas medžiagų savybes, o taip pat technologinio pobūdžio darbai, leidžia sukurti efektyvesnius medžiagų gamybos būdus bei naujas taikymo sritis. Funkcinės medžiagos neabejotinai daro didelę įtaką šiuolaikinei visuomenės techninei pažangai. Dauguma XXI amžiaus problemų vienu ar kitu aspektu susiduria su funkcinių medžiagų ir inžinerijos problemomis.

Šiandien labai trūksta specialistų galinčių kurti ir tobulinti funkcines medžiagas, pritaikomas įvairiausiose srityse, naudojant šiuolaikines aukštąsias technologijas. Todėl šią kompetenciją įgiję absolventai yra paklausūs darbo rinkoje. Jie kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas bei taiko tai pramonėje ar medicinoje. Taip pat taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus, įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui. Supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus bei taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas. Panaudojant mokslinius ir inžinerinius principus, atrenka geriausias medžiagas įvairioms inžinerinėms problemoms spręsti.

Absolventai kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas bei galimus taikymus pramonėje ir medicinoje; taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus; naudoja įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui; supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus; taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas bei dirba su technologine sluoksnių nusodinimo įranga.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: Karališkojo technikos instituto (Švedija), Standfordo universiteto (JAV), Lietuvos energetikos instituto, Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkais bei UAB „Energenas“, UAB „Vildoma“ ir UAB „Inospectra“.

Produktų medžiagos

Šią kompetenciją pasirinkę absolventai analizuoja pramonės produktų medžiagų sandarą, vertina jų savybes, supranta gamybos technologijas; mechaninių ir mechatronikos sistemų elementų apdirbimo bei elektros ir šilumos gamybos technologijas ir sistemas; vertina technologijų taikymo įtaką kompiuterizuotos, integruotos gamybos efektyvumui bei našumui; projektuoja efektyvius ir ekonomiškus elektros ir šilumos energijos gamybos energijos įrenginius; organizuoja gamybinių padalinių darbą pagal „tiksliai laiku“ metodą.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: „IKEA Purchasing Services (Lithuania)“.

Nanotechnologijų inžinerija

Nanotechnologijų inžinerijos kompetenciją įgiję absolventai dirba vystant ar diegiant aukštąsias technologijas. Jie kuria ir analizuoja naujas medžiagas bei struktūras, savarankiškai dirba su pažangia technologine ir analitine įranga, parenka ir pritaiko aukštąsias technologijas pramonėje. Šie specialistai kuria naujus produktus moksliniuose institutuose bei aukštųjų technologijų įmonėse ir skatina šių institucijų technologinį ir ekonominį vystymąsi.

Reiškinių tyrimas ir medžiagų savybių keitimas atominiame, molekuliniame arba makromolekuliniame lygyje, kur jų savybės gali esminiai skirtis nuo makroskopinių, – tai struktūrų, prietaisų ir sistemų kūrimas, vertinimas, gamyba ir taikymas, kontroliuojant jų formą ir matmenis nanometriniame lygyje. Taigi, manipuliuojant sandara, sudėtimi atominiame lygmenyje, galima kurti unikaliom savybėm pasižyminčias medžiagas ir taip spręsti daugelį globalių problemų. Daugelio mokslo ir technologijų sričių progresas yra tiesiogiai susijęs su tolimesniu nanotechnologijų ir nanomedžiagų taikymu. Jas galima taikyti įvairiose srityse, pvz., sveikatos ir medicinos, maisto ir transporto, informacinėse ir komunikacinėse technologijose, energetikoje ir aplinkos tyrimuose, kasdieninėje aplinkoje (dažai su nanodalelėmis; kuro celės; vaizduokliai; katalitinės medžiagos, anglies nanovamzdelių kompozitai mechaninėms reikmėms, tepalai, magnetinės medžiagos, medicininiai implantai; nanomembranos vandens valymui).

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: KTU „Santakos“ slėnis, Pietų Danijos universiteto mokslininkai.

Valdymo technologijos

Augantys ekonominiai, ekologiniai žmonijos poreikiai vis labiau skatina gamybos procesų modernizavimą, kuriant bei diegiant šiuolaikiškas gamybos procesų valdymo technologijas ir techninių įrenginių valdymo sistemas. Šioje srityje išskirtinį vaidmenį vaidina valdymo sistemų specialistai. Valdymo technologijų kompetenciją įgiję absolventai turi didžiulį pranašumą Lietuvos ir užsienio darbo rinkose, įgytas kompetencijas pritaikydami analizuojant esamas gamybos valdymo technologijas ir sistemas, vertinant gamybos modernizavimo poreikius, diegiant naujas modernias sistemas, ieškant tradicinių ir netradicinių gamybos modernizavimo sprendimų bei užtikrinant saugią bei ekologišką gamybą.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas.

Informacinių technologijų valdymas

Šiuolaikinio verslo neįmanoma įsivaizduoti be informacinių technologijų (IT), todėl įmonėse ypatingai svarbų vaidmenį atlieka šių technologijų kūrėjai ir procesų valdytojai. Informacinių technologijų valdymo kompetenciją įgiję absolventai yra IT projektų vystymo profesionalai, kurie planuoja ir valdo IT projektus, vertina ir analizuoja jų riziką, atlieka IT saugos audito ir sertifikavimo procedūras, yra atsakingi už incidentų valdymą ir saugos politikos formavimą, planuoja ir vykdo IT produktų ir paslaugų vystymą ir plėtrą.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „B-NOVO Technologies“, AB „TEO LT“, AB „TEP IT“, „Alna Software“.

Skaitmeninės ir įterptinės sistemos

Šiuolaikinės elektronikos ir informacinių technologijų sandūroje iškilusių ir labai dinamiškai besivystančių skaitmeninių ir įterptinių sistemų (specializuotų kompiuterių) sričių specialistai yra itin svarbi grandis, kurianti ir tobulinanti techninius sprendimus plataus spektro ir tarpdisciplininiams uždaviniams. Skaitmeninių ir įterptinių sistemų kompetenciją įgijusiems absolventams Lietuvos ir užsienio įmonėse atsiveria plačios galimybės kurti inovatyvius produktus ir sprendimus pramonės procesų valdymo ir diagnostikos, matavimų, telekomunikacijų, mechatronikos, medicininės elektronikos ir kitose srityse.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: AB „TEO LT“.

Nekilnojamo turto vertinimas

Žemė, įvairios paskirties pastatai ir infrastruktūros objektai yra didelės vertės turtas, kurį valdo valstybė ir savivaldybės, įstaigos, organizacijos, verslo įmonės ir privatūs asmenys.  Efektyvus nekilnojamojo turto (NT) valdymas atliepia visuomenės/verslo poreikius, darnaus vystymosi tendencijas, skatina ekonominius ir socialinius pokyčius bei technologines inovacijas. Naujų NT plėtros projektų vystymui, racionaliam turimo nekilnojamojo naudojimui reikalingas strateginis požiūris, specialistų gebėjimas sujungti įvairius vertinimo aspektus į vieną visumą. Nekilnojamojo turto valdymo kompetenciją įgiję absolventai įvertina rinkos situaciją, teisinius ir aplinkosauginius aspektus, investicinio projekto technologinį ir ekonominį efektyvumą, poveikį urbanistinei miesto/regiono struktūrai, esamų statinių būklę ir priimamų valdymo sprendimų efektyvumą, dirbdami tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB korporacija „Matininkai“.

Statybos projektų valdymas

Statybų sektoriaus svarba valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei, įtaka darniam miestų ir regionų vystymuisi yra akivaizdūs. Šiuolaikiniam statybos ir nekilnojamojo turto verslui reikalingi specialistai, turintys strateginio ir verslo valdymo, techninio pastatų ir infrastruktūros statybos projektų valdymo, lyderystės ir bendradarbiavimo kompetencijų. Statybos projektų valdymo kompetenciją įgiję absolventai išmano statybos projektų valdymo ypatumus, statybos sutartis ir statybų logistiką, statybos kainodaros ir kokybės valdymo principus; parengia statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taiko specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose. Statybos projektų valdymo paslaugos reikalingos užsakovams ir rangovams tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėse ir organizacijose.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „Simper“.

Pastatų energinis efektyvumas ir mikroklimatas

Net 90 proc. savo laiko šiuolaikiniai žmonės praleidžia uždarose patalpose, kurių aprūpinimui elektra ir šiluma Europoje suvartojama apie 40 proc. visos energijos. Dėl šių priežasčių šiuolaikiniai pastatai turi būti energetiškai efektyvūs, juose sukurtos palankios sąlygos žmonėms gyventi ir dirbti, jie turi daryti minimalų poveikį aplinkai.

Pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo žinios yra svarbios ne tik statybos inžinieriams, nes pastatų energinio efektyvumo poveikis privalo būti analizuojamas ir platesniame kontekste – urbanistiniame, socialiniame, fiziologiniame. Šis kompetencijų blokas skirtas pagrindinėms pastatų energetikos ir mikroklimato kompetencijoms įgyti. Jį baigę absolventai supras šiuolaikiškiems pastatams keliamus reikalavimus, jų poveikio žmogui ir aplinkai vertinimo ypatybes, taikys pažangius ir daugiakriterinius analizės metodus bei prisidės prie ekologiškai tvarių ateities miestų kūrimo.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: Nacionalinė pasyvių namų asociacija.

Produktų dizainas

Absolventai kuria ir tobulina pramonės produktų dizainą; projektuoja trimačius gaminių elementus ir jų sistemas bei generuoja darbo brėžinius, taikant vieną iš kompiuterinio projektavimo sistemų; atlieka sudėtingų erdvinių objektų ir junginių inžinerinę analizę; optimizuoja komponento geometrinius parametrus; modeliuoja junginius dinamikoje ir skysčių srautus inžinerinėse sistemose.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: UAB „Baltec CNC Technologies“, UAB „Plėtra“.