Naujausias KTU mokslininkių vadovėlis: vertimas, naujosios technologijos ir kylantys iššūkiai 

Kasdien parašoma gausybė elektroninių laiškų, trumpųjų žinučių ar komentarų internete. Skatinant šią globalią sklaidą ir mažinant mokslinę atskirtį, labai svarbu užtikrinti kokybišką vertimą, o tai atlikti padeda naujausios technologijos, kurios, pasak vadovėlio autorių, „labai paspartina vertimo procesą, tačiau kelia ir naujų iššūkių“. 

KTU mokslininkės prof. dr. Ramunė Kasperė, doc. dr. Jurgita Mikelionienė, doc. dr. Dainora Maumevičienė, lektorė Jurgita Motiejūnienė, lektorė Dalia Venckienė parengė išsamų vadovėlį „Vertimas, tekstas ir technologijos“, kuriame skaitytojus supažindina su pamatinėmis techninės kalbos vertimo paradigmomis, metodais ir kitais aktualiais vertėjo profesijos aspektais. Pakalbinome vieną iš vadovėlių autorių prof. dr. Ramunę Kasperę apie vertimo iššūkius ir ateities vertimą. 

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais vertėjai susiduria versdami tekstus? Kokios yra mašininio vertimo perspektyvos ir kokius iššūkius kelia mašininis vertimas? 

– Vertimo profesionalai – vertimo praktikai ir teoretikai – gerai žino mašininio vertimo privalumus ir trūkumus. Tikslus, kokybiškas ir efektyvus vertimas kai kuriomis kalbų poromis, taikant mašinines technologijas, sparčiai artėja prie žmogaus galimybių. Tobulėjantis mašininis vertimas gali gerai atpažinti tiesiogines žodžių reikšmes, surasti tinkamas gramatines struktūras kita kalba. Tačiau versti tekstus nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas tekstas – savitas perduodama užkoduota žinute, stiliumi, emocija, intencija. Tad bet kuriuo atveju mašininio vertimo apdorotą tekstą reikia vertinti labai atsargiai.

– Ar tiesa, kad vis labiau modernėjant technologijoms keisis ir vertėjo darbo pobūdis? 

– Technologijų pažanga jau dabar keičia vertėjo profesiją. Virsmas neišvengiamas ten, kur galima pasikliauti įrankiais ar technologijomis. Mašininį vertimą pasitelkti kaip informacijos šaltinį, kaip žodyną jau tapo kasdienybe vertėjo darbe. Būtų keista nesinaudoti šios technologijos teikiamais privalumais. Tačiau idėja, kad dirbtinis intelektas gali 100 proc. automatizuoti vertimą, yra klaidinga, ypač turint omenyje turinį, kuriam reikalinga aukšta kokybė. Kalba yra spontaniška, nes žmogus yra nenuspėjamas. Kalba yra pats žmogiškiausias dalykas. Kalba – tai ne tik žodžiai ir gramatinės struktūros. Kalba – tai tautos, kultūros, istorijos, savimonės, pasaulėžiūros, vertybių, asmenybės saviraiškos ir emocijų, santykio su kitais pamatas. Ar įmanoma tai automatizuoti?

Tad nors mašininio vertimo sistemos progresuoja, jos visgi turi savo ribas. Todėl reikia galvoti ne apie tai, kad mašininis vertimas gali pakeisti vertėją, o apie tai, kaip galima pasitelkti mašininį vertimą, siekiant pagerinti vertimo kokybę ir greitį.

– Kokių papildomų įgūdžių ir gebėjimų reikės būsimiems vertėjams? Galbūt ateityje labiau reikės profesionalių postredaktorių nei vertėjų? 

– Vertėjo kompetencijos yra labai plačios, o joms įgyti reikia nemažai laiko ir pastangų. Tobulėjant technologijoms tam tikrų tipų tekstus bus galima išversti lengviau ir greičiau. Pasitelkdami mašininį vertimą vertėjai galės išversti daug didesnius teksto kiekius, daug daugiau puslapių, nei standartiškai išverčiama dabar. Bet tai nereiškia, kad mašininio vertimo užteks. Postredagavimo – mašininiu būdu išversto teksto sutvarkymo ir jo parengimo viešinti – kompetencija vertėjui tampa vis svarbesnė. Tad būsimiems vertėjams reikia ne tik puikiai ir giliai išmanyti darbines kalbas, suvokti kultūrinius skirtumus ir niuansus, įgyti vertimo technologijų ir projektų valdymo įgūdžių, vertimo ir rašymo technikų žinių, t. y. turėti ir išlaikyti didelį žinių bagažą, bet ir nuolat sekti įvykius pasaulyje, plėsti bendrąjį suvokimą, daug skaityti ir būti atviriems naujovėms, skatinti ugdyti savo kūrybiškumą ir generuoti idėjas.

Kokia yra dirbtiniu intelektu grįsto mašininio vertimo taikymo rizika ir poveikis šiuolaikinei visuomenei? Kuo naudingas mašininis vertimas ir postredagavimas? Kokios yra dažniausiai pasitaikančios vertimo klaidos? Koks terminologijos bei vertimo ryšys – pagrindiniai į vertimą orientuotos terminologijos aspektai? Šie vadovėlio autorių aptariami klausimai svarbūs mėginant giliau suvokti vertimo svarbą vis labiau modernėjančiame pasaulyje. 

Vadovėlyje pateikiama informacija bus naudinga ne tik vertimo studijų, kitų filologijos mokslų krypčių, bet ir kitų studijų krypčių studentams, taip pat besidomintiems įvairiais vertimo metodais, dalykinių tekstų vertimu, vertimo etika. 

Vadovėlį kviečiame įsigyti e-parduotuve.ktu.edu