Jurgita Stravinskienė, KTU Mokymosi visą gyvenimą centro vadovė
Jaunuoliams, šiandien svarstantiems, ką studijuoti, pasaulis atrodo kaip milžiniška dėlionė be aiškių kontūrų. Ir tiesą sakant – taip ir yra.
Tėvams, kurie mato savo sūnus ar dukras dvejojančius tarp skirtingų veiklos krypčių, dažnai kyla nerimas – atrodo, kad vaikas yra „pasimetęs“.
Kadaise toks jausmas buvo pagrįstas, tačiau šiandien situacija pasikeitė. Šiuolaikinis pasaulis sparčiai kinta, jį nuolat keičia inovacijos ir technologijos, todėl, pirmiausia, mums, tėvams, reikia keisti savo požiūrį.
Svarbiausia ne tai, kad jaunuoliai iš karto pasirinktų „teisingą“ profesiją, o tai, kad jie išmoktų nuolat prisitaikyti prie pokyčių. Mąstymas, kad vieną kartą pasirinkta profesija garantuos sėkmingą gyvenimą, šiandien yra klaidingas. Kur kas svarbiau suvokti, kad svarbiausias yra ne vienkartinis pasirinkimas, o gebėjimas nuolat eiti ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
Štai jums keli faktai:
Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad iki 2027 metų net 39 % darbuotojų turės įgyti naujų įgūdžių (WEF The Future of Jobs Report 2025). Tai rodo, kad mokymasis visą gyvenimą taps būtina sąlyga išlikti konkurencingam, nes technologijos ir darbo rinkos reikalavimai keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau.
Prognozuojama, kad iki 2025 metų kvantinės technologijos sukurs daugiau nei 10 tūkst. naujų darbo vietų, ypač finansų, sveikatos apsaugos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai reiškia, kad ateities rinkoje vertinami bus tie, kurie sugebės jungti skirtingų technologijų supratimą – ne tik programavimo, bet ir fundamentalių mokslo inovacijų sritis.
Tai aiškiai rodo, kad mūsų jaunimui teks gyventi pasaulyje, kuriame nuolatinis mokymasis, lankstumas ir gebėjimas jungti skirtingas žinių sritis taps svarbesni už tradicinius karjeros planus. Ateities sėkmė nebesisies su vienu diplomu ar viena profesija – ji priklausys nuo gebėjimo greitai prisitaikyti, nuolat mokytis ir kurti vertę naujųjų technologijų ir globalių pokyčių aplinkoje. Tad, svarbiausias klausimas tampa ne „ką studijuoti?“, o kaip ruoštis mokytis visą gyvenimą?
Praktiniai žingsniai tėvams: kaip padėti pasirinkti?
- Skatinkite tyrinėti plačiau daugiau nei vieną sritį. Jei dukra svajoja apie kūrybinį rašymą – puiku. Bet kodėl nepasiūlyti kartu pažvelgti ir į skaitmeninę rinkodarą, komunikaciją? Jei sūnus galvoja apie žaidimų programavimą – gal verta paskatinti jį išbandyti elektronikos ar dirbtinio intelekto pagrindus?
- Praktika prieš studijų pasirinkimą. Trumpalaikiai kursai, atviros dirbtuvės, vasaros projektai – tai būdai vaikui pasitikrinti, ar ši veikla jam tikrai patinka, ar tik gražiai skamba.
- Ugdykite įgūdžius, kurie neišnyksta. Gebėjimas spręsti problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas – šie dalykai išliks svarbūs net tada, kai darbo rinkoje atsiras dar iki šiol nematytų profesijų.
- Kalbėkite apie kelią, o ne tikslą. Viskas keisis. Specialybė, kuri šiandien atrodo „garantuota“, po dešimtmečio gali būti niekam nebereikalinga.
Penki praktiški klausimai, kurie padės jaunuoliui aiškiau jaustis renkantis kelią
- Kas tau patiko veikti paskutinį kartą, kai niekas neliepė? Tarkime, žaisti, rašyti, piešti, konstruoti, naršyti internete, analizuoti. Jei „sunku prisiminti“ – paskatinkite pabandyti įvairias veiklas ir stebėti, kas „užkabina“.
- Ar yra tema, apie kurią galėtum kalbėti valandų valandas? Pavyzdžiui, technologijos, gamta, socialiniai klausimai, žmonių elgsena? Jei atsakymas „nežinau“ – pasiūlykite pažiūrėti 3–5 trumpus dokumentinius filmus skirtingomis temomis ir stebėti, kas sudomina.
- Ar norėtum, kad tavo darbas būtų daugiau susijęs su daiktais, žmonėmis, idėjomis ar technologijomis? Jei „nežinau“ – skatinkite stebėti save: ar patinka padėti kitiems, ar smalsu, kaip veikia daiktai, ar mėgsta kurti naujas idėjas?
- Ar gali įsivaizduoti, kad šioje srityje norėtum mokytis naujų dalykų ir po 5–10 metų?
Jei jaunuolis dvejoja, padėkite suprasti, kad darbo pobūdis ir forma laikui bėgant keisis, todėl svarbiausia, kad pasirinkta sritis būtų bent šiek tiek artima širdžiai.
- Kokioje aplinkoje jaustumeisi geriausiai dirbdamas: savarankiškai, komandoje ar maišydamas abu būdus? Tai padeda suprasti, kokio tipo veiklos stilius jaunuoliui yra natūraliausias: ar jis labiau linkęs į savarankiškus projektus, ar mėgsta dirbti su kitais, o gal vertina lankstumą. Jei jaunuolis nežino, pasiūlykite prisiminti situacijas mokykloje, būreliuose ar namuose: kada jautėsi geriausiai?
Šie klausimai gali padėti jaunuoliui geriau suprasti save ir pasirinkti kryptį, kuri atlieps ne tik šiandienos svajones, bet ir ateities darbo rinkos realijas.
Taigi, kai pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, mūsų jaunuoliams reikia ne vieno teisingo pasirinkimo, o gebėjimo mokytis, augti ir drąsiai keisti kryptį. Technologijos, dirbtinis intelektas, kvantinės inovacijos keis darbo rinką ir kasdienybę, bet smalsumas, lankstumas ir noras mokytis – išliks svarbiausi.
Didžiausia dovana, kurią galime padovanoti savo vaikams, yra ne profesijos pavadinimas, o įprotis būti smalsiems, mokytis ir prisitaikyti. Ateities pasaulis priklausys ne tiems, kurie kažkada įgijo vieną kvalifikaciją, o tiems, kurie pasirinks mokytis kiekvieną dieną.
Ir galbūt šiandien svarbiausias klausimas, kurį verta užduoti tiek jaunimui, tiek sau patiems yra „Kaip pasiruošti gyvenimui, kuris nuolat keičiasi, bet kuriame visada galime augti? “.
