Nepriklausomybės laikų verslininkų karta rengiasi išeiti. Ar turime pamainą?

Moksliniai tyrimai rodo, jog vienas iš veiksnių, lemiančių įmonės inovatyvumą, yra darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius. Nors į jauno darbuotojo ugdymą neretai reikia investuoti laiko ir išteklių, jis į įmonę atneša entuziazmo, naujų idėjų ir polėkio.

„Šiandien įmonėms reikia lanksčių, adaptyvių, motyvuotų, greitai besimokančių specialistų. Pasaulis sparčiai keičiasi, todėl esmine žmogaus savybe tampa gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių“, – mano E. Gimžauskienė.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė įsitikinusi, jog universitetas šiandien ne tik sudaro visas sąlygas šių savybių ugdymui, bet ir atveria duris verslui, kurio atstovai gali specialistus sau susikurti patys.

Potencialūs „laimėtojai“ – plataus profilio specialistai

Jau kelerius metus vienas iš Lietuvos aukštojo mokslo prioritetų yra studijų ir mokslo tarpkryptiškumas. Pasak E. Gimžauskienės, šis reikalavimas remiasi šiuolaikinės globalaus pasaulio darbo rinkos poreikiais.

„Siauros specializacijos inžinieriai ar vadybininkai be specialiųjų žinių turi daug mažiau galimybių nei tarpkryptinės specializacijos jauni profesionalai“, – teigia dekanė. Ji mano, jog skirtingų sričių pažinimas suteikia studentui platesnį požiūrį, lankstumą, kuris šiandien būtinas perspektyviam darbuotojui.

„Universiteto siūlomų studijų krypčių sąrašas apima kone visas, esančias studijų klasifikatoriuje. Jau nuo pirmojo kurso studentas gali kurti savo unikalų kompetencijų paketą“, – teigia E. Gimžauskienė.

Šiuolaikiniai 30-mečiai į riziką žiūri atsargiai

Šiame kompetencijų pakete vienas iš svarbiausių komponentų yra rizikos toleravimas. „Lietuviai – iš prigimties verslūs žmonės, tačiau šiandieniniai 30-mečiai dažniau rizikuoja tik tiek, kad pasiima būsto paskolą. Jie – puikūs profesionalai, padarę sėkmingas karjeras bankuose ir įmonėse, tačiau savo verslus kurti vengia“, – mano E. Gimžauskienė.

Pasak jos, daugelis sėkmingų verslininkų šiandien yra apie 45-erių ir vyresni. Ateis laikas, kai šią verslininkų kartą turės pakeisti kita – ta, kuri šiandien sėdi auditorijose.

„KTU dėstoma technologijų antreprenerystė, kur dar pirmojo kurso studentai mokomi generuoti verslo idėjas, jas apginti. Universitete veikia startuolių erdvė, kurioje savo užgimusius verslus jaunieji verslininkai gali vystyti“, – pasakoja E. Gimžauskienė.

Rizikos tolerancijos ugdymas universitetams tampa dideliu iššūkiu, kadangi mokykloje jie nemokomi susitaikyti su pralaimėjimu. „Mokyklų reitingai matuojami pagal valstybinių egzaminų rezultatus, o egzaminas suteikia vieną progą moksleiviui jį išlaikyti arba ne, įstoti į jo trokštamą specialybę arba ne“, – sako E. Gimžauskienė.

Verslui reikėtų mažiau kritikuoti, daugiau bendradarbiauti

Palikus auditoriją susiduriama su realybe. Tada gali pasirodyti, jog jaunasis specialistas studijų metais neįgijo reikiamų kompetencijų, kad jam reikalingi papildomi mokymai, kad jo lūkesčiai nesutampa su darbdavio galimybėmis, kad jaunojo darbuotojo rezultatai neatperka darbdavio investicijų.

„Verslui reikėtų mažiau kritikuoti, o daugiau bendradarbiauti, – atsako E. Gimžauskienė. – Visuose KTU studijų programų komitetuose yra verslo atstovų. Jeigu jie į tai žiūri atsakingai, turi unikalią galimybę susikurti studijų programų turinį patys ir išsiugdyti specialistą patys.“

Kitos verslo bendradarbiavimo su universitetu galimybės apima realių verslo problemų – atvejų studentų diplominiams darbams ar kurso užduotims – pateikimą, praktikos ir ankstyvosios praktikos – šešėliavimo – organizavimą bei dėstymą.

Didžiosios įmonės lengviau leidžiasi į kontaktą

Pasak jos, nors bendradarbiavimas su universitetu, kaip socialinės atsakomybės forma tampa vis populiaresnis, lengviausiai į kontaktą eina didžiosios bendrovės, užsienio kapitalo, tarptautinės organizacijos ir inovatyvios įmonės. Teiginį patvirtina vasario pabaigoje organizuojamos KTU karjeros kontaktų mugės rėmėjų ir mecenatų sąrašas, tarp kurių yra verslo magnatai, tarptautinės organizacijos, inovatyvios įmonės. Su Universiteto studentais nori susipažinti ir valstybinių institucijų – muitinės, kariuomenės, prokuratūros, STT – atstovai.

„Didelių įmonių vadovai turi platesnį požiūrį, dažniausiai yra studijavę užsienyje, yra atviri įvairioms galimybėms“, – sako E. Gimžauskienė.

Tačiau, E. Gimžauskienės nuomone, nors tokie renginiai kaip KTU „Karjeros dienos“ yra puikus būdas susipažinti abiems pusėms, jo efektas būtų dar didesnis, jei kontaktas įvyktų anksčiau.

„Per šešėliavimą, praktikas, paskaitų skaitymą, galiausiai – dalyvavimą studijų programų kūrime, būtų atliktas didelis darbas, jaunas žmogus ateitų nebe „žalias“, ir tiek daug į jį investuoti darbdaviams nebereikėtų“, – mano KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė E. Gimžauskienė.