Norintiems studijuoti KTU – nemokamos studijos ir darbas

80 proc. studijų kainos sumoka valstybė, 20 proc. – įmonė. Susitarimas įforminamas trišale sutartimi tarp studento, darbdavio, įsipareigojančio įdarbinti studentą po studijų mažiausiai trejiems metams, ir aukštosios mokyklos, garantuojančios suteikti tinkamą išsilavinimą.

Būsimieji studentai KTU gali rinktis šias studijų programas: Aprangos mados inžineriją, Tekstilės inžineriją, Medienos inžineriją ir technologijas, Automatiką ir valdymą, Mechanikos inžineriją, Branduolinę energetiką, Šilumos energetiką ir technologijas.

Šiais metais itin daug darbdavių pasiūlymų sulaukta iš tolimesnių šalies regionų, kaip Šilutė, Prienai, Panevėžys, Kaišiadorys, Tauragė ir daugelio kitų, kur nuolat trūksta įvairių inžinerinių specialybių darbuotojų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas (LAMA BPO), KTU Studijų prorektorius Pranas Žiliukas pabrėžia, kad tikslinio finansavimo vietos atveria naujas galimybes studentams įgyti ne tik trokštamą specialybę, bet ir lengviau žengti ant pirmojo karjeros laiptelio.

Profesorius tvirtina, kad Lietuvos studentai bei darbdaviai jau atrado tikslinio finansavimo vietų modelį. Kaip pavyzdį jis pateikia šių metų KTU rodiklius.

„44 darbdaviai, sutikę finansuoti tikslines studijų vietas – tai labai geras skaičius Universitetui. Iš pradžių į šias tikslines studijų programas Lietuvoje buvo žiūrima gan atsargiai, tačiau tiek darbdavių, tiek vietų, tiek norinčių studijuoti skaičiai šalyje didėja ir tikiu, kad taip bus ir toliau. Ateityje galėtume pagalvoti ir apie tikslines vietas magistro studijose. Tokie studentai jau ne tik turėtų bazinių žinių bagažą, bet ir gerokai greičiau ateitų pas darbdavį“, – svarstė P. Žiliukas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra ir pagrindinis inžinerinės metalo, medienos apdirbimo pramonės plėtros stabdis. Su pramone savo išsilavinimą ir darbinę karjerą susieję jaunuoliai ateityje gali tikėtis 10 tūkst. litų ir didesnės algos.

Miškingoje Lietuvoje medienos pramonę apibrėžiantys skaičiai – daugiau nei įspūdingi. Šiuo metu mūsų šalyje skaičiuojama per 2 tūkst. įmonių, besiverčiančių baldų ir kitų gaminių gamyba, pastarųjų dvejų metų eksporto augimas sudaro apie 20 proc., o visas medienos sektorius apima net 8 proc. Lietuvos metinio Bendrojo vidaus produkto (BVP).

Rinkos analitikai pabrėžia, kad inžinerinės, energetikos specialybės šiuo metu – perspektyviausios šalyje, nes konkurencija šiame darbo rinkos segmente mažesnė nei kitur, o karjeros galimybės ir atlyginimai – daug didesni.

Branduolinės energetikos specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje branduolinę energetiką vystančių šalių, todėl KTU absolventai mielai priimami į darbą pagal specialybę į JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos bei kitų valstybių branduolinės energetikos arba su ja susijusias įmones.