-
-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
Beveik 30 mln. gyventojų turintis Uzbekistanas nuolat susiduria su vandens trūkumu. Dėl dešimtmečius netinkamai naudojamų ir tvarkomų vandens išteklių kenčia šalies socialinė ir ekonominė raida. Spręsti šias problemas padeda Kauno technologijos universiteto (KTU) koordinuojamas projektas „Tempus UZWATER“.
„UZWATER Tempus“ vienija 8 Uzbekistano universitetus ir 6 projekto partnerius iš Europos Sąjungos (ES). Projektas skirtas parengti ir pradėti realizuoti magistro studijų programą Uzbekistano universitetuose.
Studijų programa apims aplinkos mokslo ir tvarios raidos studijas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas racionaliam vandens išteklių valdymui. Visa studijų programa bus pradėta realizuoti 2015/16 mokslo metais, tačiau atskiri kursai jau yra įtraukti į 2014/15 mokslo metų studijų planą.
Siekiant įgyvendinti projekto tikslus, partneriai iš ES šalių šių metų rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 7 d. viešėjo Uzbekistane, kur pravedė intensyvius mokymus universitetų studentams ir dėstytojams.
KTU delegaciją sudarė Tarptautinių ryšių departamento Akademinio mobilumo ir tinklų skyriaus vadovė Gintarė Vilbikienė, Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Viktoras Račys ir tos pačios katedros vedėjas profesorius, projekto koordinatorius Linas Kliučininkas.
Lietuvos dėstytojai skaitė paskaitas Uzbekistano Nacionaliniame universitete, Taškento technikos universitete, Samarkando valstybiniame universitete, Samarkando valstybiniame architektūros ir statybos institute bei Bucharos valstybiniame universitete.
Uzbekistano Respublikos gyventojai sunaudoja daugiau nei 50 proc. visų Centrinės Azijos upių vandens išteklių. Šalis susiduria su vandens trūkumu, ypač – vasarą. Apie 27 mln. gyventojų turinčioje valstybėje vandens ištekliai dešimtmečius buvo netinkamai naudojami ir tvarkomi, todėl tai įtakojo šalies socialinę ir ekonominę raidą.
Modernios vandens išteklių valdymo sistemos nebuvo diegiamos, o specialistų rengimui buvo skiriama nepakankamai dėmesio, todėl vandens ūkio infrastruktūros modernizavimas, šiuolaikinių technologijų diegimas, bei vandens išteklių valdymo specialistų rengimas yra pirmaeiliai šalies ūkio vystymo uždaviniai.
