Panevėžio verslo iššūkis: jau dirba robotai, bet trūksta žmonių

Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramoninkai rėžia tiesiai šviesiai – be šio aukštojo mokslo padalinio pradėtų merdėti Panevėžio bei aplinkinių rajonų ekonomika.

Išsigelbėjimas įmonėms

Panevėžys ne vieną dešimtmetį garsėja kaip pramonės miestas. Net ir bankrutavus čia daug metų veikusiai stambiai gamyklai „Ekranas“, aukštų technologijų plėtra mieste ne tik nesustojo, bet ir dar labiau plėtojosi – didelį impulsą miestui ir regionui suteikė užsienio investicijos.

Norvegijos kapitalo AB „Adax“, gaminanti išmaniuosius (programuojamus ir internetu valdomus) elektrinius radiatorius, nesiskundžia produkcijos paklausa, bet įmonę neramina inžinierių stoka.

„Mūsų produkcijos gamybai reikia gerų inžinierių, o jų stokojama netgi sostinėje. Nenuostabu, kad Panevėžyje, kur susitelkusi didelė dalis šalies pramonės, jų trūkumas dar didesnis“, – pastebi šios bendrovės direktorius Aurimas Lukoševičius.

Būdamas KTU PTVF absolventu jis gerai žino šio universiteto padalinio galimybes parengti gerus specialistus. „Juos privilioti iš didesnių miestų būtų labai sudėtinga. Todėl galima teigti, kad šis aukštosios mokyklos padalinys netgi padeda išlikti vietos įmonėms regione ir tuo pačiu palaikyti jo gyvybę“, – įsitikinęs pašnekovas.

O tokių įmonių kaip „Adax“ Panevėžyje yra ne viena – „Devold“, „Schmitz Cargobull“, „Rokiškio sūris“, „Metalistas LT“, „Rokvelas“, „Mechatronika“. Jose jau šiandien yra realizuoti dideli gamybos automatizavimo projektai, įdiegtos naujausios automatikos sistemos bei dirba pramoniniai robotai.

Tiek darbui su jais, tiek kuriant produktus užsakovams reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių. Nenuostabu, kad remiantis šių metų įsidarbinimo galimybių barometru tiek Panevėžio, tiek bendrai visoje Lietuvoje paklausiausi išlieka automatikos ir elektronikos inžinieriai.

Galioja nerašyta taisyklė

Technologinių procesų automatizavimo įmonės, individualiai pritaikančios inžinerinius sprendimus elektrotechnikos ir automatikos srityse, bendrovės „TPA“ direktorius Alvydas Andrijauskas irgi pabrėžė svarbų KTU vaidmenį regionui. „Ne paslaptis, kad daug jaunimo čia neužsibūna, o inžinerinės specialybės nėra tarp populiariausių. Užtat šios srities absolventai graibstyte graibstomi. Ir dabar, kalbantis su jumis, turiu rūpestį surasti automatikos inžinierių, kurio labai reikia bendrovei“, – teigė A. Andrijauskas.

Pasak jo, „TPA“ turi daug užsakymų ir pasiūlymų, todėl automatizavimo, programavimo srities inžinierių jiems reikia kaip oro. „Ne tik mūsų įmonei, bet ir kitoms pramonės bendrovėms yra didžiulis inžinierių poreikis. Panevėžyje galioja nerašyta taisyklė nevilioti vieniems nuo kitų specialistų, todėl kartu dedame pastangas populiarinti inžineriją“, – pasakojo A. Andrijauskas.

KTU PTVF dekanė Daiva Žostautienė irgi patvirtino, kad Panevėžio regione verslas ir akademinė bendruomenė stipriai palaiko vieni kitus. Verslininkai steigia stipendijas studentams, sudaro sąlygas praktikai, kartu atnaujina mokymo bazę, aktyviai prisideda prie studijų proceso, bendradarbiaujama su 40 verslo įmonių. Vienas šio bendradarbiavimo vaisių – naujos Vadyba bei Programuojamos automatikos sistemos bakalauro studijų programos.

„Intensyvus ir nuoširdus darbas su verslo atstovais, įsiklausymas į jų poreikius bei būsimų studentų lūkesčius, paskatino parengti naują Vadybos bakalauro studijų programą. Jos išskirtinumas – socialinių ir technologinių mokslų dermė, kai studentai turi galimybę vystyti inovacinius gebėjimus, pasirenkant tarpdisciplininius modulius, tokius kaip Produkto vystymo projektas arba gamybos skaitmeninimo modulius, orientuotus į gamybos technologinių procesų išmanymą“, – sakė D. Žostautienė.

Studijų programai Programuojamos automatikos sistemos suteiktas „Investor‘s Spotlight“ kokybės ženklas. Apdovanojimas įteiktas „Baltic Investor‘s“ forume. Anot „Invest Lithuania“ Regionų plėtros projektų vadovės Birutės Kurbanovaitės, ši programa įvertinta kaip viena iš naujoviškiausių ir labiausiai palaikoma verslo atstovų bei atitinka rinkos poreikius.

Dekanė džiaugėsi ir priėmimo į magistrantūrą rezultatais. „Priėmimas į magistrantūrą KTU PTVF keletą metų buvo gana stabilus, tačiau 2019 m. priėmimo rezultatai šoktelėjo apie 20 proc., kaip populiariausios tarp studentų programos išryškėjo Vadyba ir Statybos valdymas“, – minėjo D. Žostautienė.

Aukštosios mokyklos svarbą regione išryškina ir gerėjantys demografiniai rodikliai. Panevėžyje šiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose sukomplektuotos 436 klasės – 13 daugiau nei pernai. Jose mokosi  9 727 vaikai – 80 daugiau nei pernai. Į pirmas klases šiemet atėjo 836 pirmokai – 57 daugiau nei praėjusiais metais.