Ateitis ofise: žmonės su robotais ar robotai be žmonių?

Mokslo pritaikomumas | 2019-08-30

Ar dar esate tikras, kad sumuštinį, kurį nusipirkote prekybos centre ir skaniai kramsnojate pagamino žmogus? O kaip dėl ledų porcijos ar biuro baldų? Kiek jų gamybos procese dalyvavo žmonės, o kiek robotai? Šie ir panašūs klausimai spartaus technologijų proveržio eroje neskamba kaip iš fantastinio filmo. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) tyrėja Živilė Stankevičiūtė sako, kad būtent technologijos lemia, jog keičiasi darbai ir jų atlikimo pobūdis, vienos profesijos atsiranda, o kitos išnyksta. Esą susiduriame su situacija, kuri apibūdinama kaip „prarasti darbai“ bei „atrasti darbai“.

Mokslininkai ir verslo atstovai vieningai sutaria, kad technologijos jau dabar lemia radikalius pokyčius darbo rinkoje ir mūsų darbo vietose. Vienu iš tokių pokyčių yra robotų diegimas versle. Pasaulio Ekonomikos forumo duomenims, per artimiausius  keletą metų net 37 – 23 proc. pasaulio kompanijų priklausomai nuo verslo sektoriaus planuoja diegti ir „įveiklinti“ robotus. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad industrinių robotų pardavimai laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 išaugo 112 proc. bei prognozuoja, kad iki 2021 metų pardavimai dar augs po 14 procentų kasmet. Šiuo metu Europos gamybinėse įmonėse robotų tankumas yra didžiausias pasaulyje – 10 tūkst. darbuotojų tenka 85 robotai. Taigi – robotai vis labiau „įsiveržia“ į iki šiol žmonių dominuotą sritį, kai darbus cechuose ir juo labiau ofisuose atlikdavo vien tik  žmonės.

Robotų  diegimo versle pradžia sietina su noru palengvinti žmonių darbinę veiklą, deleguojant robotams „purvinus, nuobodžius ir pavojingus“ darbus. Tačiau šiai dienai robotų „kompetencijos“ laukas plečiasi ir vis garsiau kalbama apie tai, kokia ateitis laukia žmonių – darbuotojų?

Pateikiami du skirtingi scenarijai: pirmasis – robotai pakeis žmones-darbuotojus, antrasis – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbų vietų. Panašu, jog antrasis scenarijus yra realistiškensis ir dominuojantis verslo bei mokslininkų įžvalgose. Pasaulio Ekonomikos forumas 2018 ataskaitoje teigia, jog iki 2022 metų 75 milijonus dabartinių darbų vietų perims robotai bei algoritmai, tačiau tuo tarpu net 133 milijonai naujų darbų vietų atsiras. Tarptautinė konsultacijų kompanija McKinsey 2019 m. paskelbė, kad  tik 5 proc. dabartinių darbo vietų gali būti pilnai automatizuotos ir perimtos robotų, nors net 60 procentų profesijų turi 1/3 veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Taigi, prognozės apeliuoja į bendrą darbinių funkcijų ir erdvės dalijimąsi tarp žmonių ir robotų. Neabejojama, kad žmonėms su robotais jau dabar tenka, o ateityje teks dar aktyviau dirbti kartu gaminat produktus ar teikiant paslaugas, o tuo pačiu ir kuriant visuomenės gerovę. Tačiau tai tikrai nėra paprasta.

Kokie iššūkiai kyla žmonės ir kaip juos sėkmingai įveikti dirbant kartu su robotais?

Norint sėkmingai dalintis darbine veikla su robotais, visų pirma, būtina nuolat mokytis, „nuolatinio mokymosi“ koncepcija tampa aktualia labiau nei bet kada. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu 2022 metais ne mažiau nei 54 proc. visų žmonių – darbuotojų turės atnaujinti ir tobulinti turimus įgūdžius. McKinsey žvelgia dar toliau teigdami, jog iki 2030 metų 3-14 procentų visų pasaulio dirbančiųjų turės pakeisti savo profesiją, tuo tarpu visi be išimties žmonės turės adaptuotis dėl „gebančių mokytis technologijų“.

Antra, technologijos lemia, jog pamažu rinkoje tampa paklausios ne profesijos, o įgūdžiai ir kompetencijos. Ir tai yra socialiniai (bendravimo), emociniai, kūrybiškumo įgūdžiai, kuriuos šiai dienai vis dar sunku automatizuoti. Dirbant kartu su robotais svarbiomis tampa žmonių technologinės, metodologinės, socialinės ir asmenines kompetencijas, nes šios komptencijos žmonėms suteikia ne tik konkurencinį pranašumą prieš robotus, bet ir sąlygoja sinergijos efekto sukūrimą dirbant kartu su robotais.

Taigi, informacinių technologijų ir duomenų saugumo valdymo, programavimo bei procesų išmanymo ir jų valdymo gebėjimai sudarys prielaidas žmonėms „valdyti“ robotus, nustatant jiems konkrečias užduotis, jų atlikimo dažnumą bei greitį. Žmonių antrepeneriškas mąstymas, kūrybiškumas, analitiniai įgūdžiai bei orientacija į rezultatą leis žmonėms visapusiškiau „įveiklinti“ robotus. Tuo tarpu žmonių turimi  tarpkultūriniai, komunikavimo, lyderystės įgūdžiai, tinklaveikos gebėjimai, gebėjimas dirbti komandose, bendradarbiauti ir priimti kompromisinius neabejotinai stiprins žmonių svarbą žmogaus ir roboto sąveikos procese, nes robotai kol kas šiomis savybėmis dar nepasižymi.

Nemenkinant  prieš tai minėtų iššūkių svarbos, vienu iš svarbiausių dilemų susijusi su identitetu. Dirbant kartu su robotais, žmonės turės atsakyti į vieną iš sudėtingiausių klausimų – kas man yra robotas – ar kolega, bendradarbis, ar tik mechanizamas, kuris veikia, kai žmogus jį įjungia? Tikėtina, kad nuo atsakymo į šį klausimą priklausys žmogaus ir roboto sąveikos sėkmingumas.

Taigi, koks bus roboto ir žmogaus santykis – ar jie bus kolegos? Bendradarbiai? Draugai? O gal dėl robotų žmogui nebeliks vietos darbo rinkoje? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsakysime interaktyvaus seminaro metu, mokslo festivalyje „Erdvėlaivis žemė“.

Premium WordPress Themes Download
Download Premium WordPress Themes Free
Download Best WordPress Themes Free Download
Download Best WordPress Themes Free Download
free download udemy paid course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku