KTU ekspertė: net ir stiprūs mokiniai per matematikos egzaminą praranda taškus dėl tų pačių klaidų

Net ir gerai besimokantys abiturientai, laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą, kasmet praranda daug taškų ne dėl žinių stokos, o dėl streso, skubėjimo ir netinkamų pasiruošimo įpročių, sako Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė.

Anot mokslininkės, daugeliui mokinių didžiausiu iššūkiu tampa ne sudėtingos formulės, bet gebėjimas egzamino metu išlikti ramiems, susikaupti ir nepasimesti pamačius sunkesnę užduotį.

Pasak dėstytojos, nemaža dalis mokinių per egzaminą pradeda save vertinti pagal pirmą sudėtingesnį uždavinį. Jei jo nepavyksta išspręsti iš karto, atsiranda įtampa, kuri vėliau trukdo susikaupti net ir ties paprastesniais klausimais.

„Mokiniai dažnai galvoja: jei kažko neišsprendžiau iš karto, vadinasi, nemoku. Bet matematika taip neveikia. Kartais užtenka kelių minučių ramiai perskaityti užduotį ir staiga pamatai sprendimą, kurio iš pradžių nepastebėjai“, – sako dr. V. Kravčenkienė.

V. Kravčenkienė pastebi, kad per egzaminus nemažai taškų mokiniai praranda ne dėl sudėtingų formulių, o dėl skubėjimo. Vieni puola prie sunkiausių uždavinių, kiti pradeda panikuoti pamatę neįprastą formuluotę ir praranda pasitikėjimą savimi.

Pasak jos, labai svarbu neleisti stresui perimti kontrolės ir nesustoti ties vienu uždaviniu. „Jei kažkas nepavyko iš pirmo karto, tai dar nereiškia, kad nepavyks vėliau. Visada rekomenduoju pradėti nuo aiškesnių uždavinių – kai pavyksta išspręsti kelis klausimus, atsiranda daugiau ramybės ir pasitikėjimo savimi“, – teigia ji.

KTU MGMF dėstytoja pataria: ką verta prisiminti prieš matematikos egzaminą:

1. Pradėkite nuo lengvesnių uždavinių

Pirmiausia spręskite tai, ką mokate geriausiai – taip greičiau atsiras daugiau pasitikėjimo savimi ir mažės įtampa.

2. Paskutinę naktį prieš egzaminą skirkite poilsiui

„Pervargusios smegenys dirba lėčiau. Kartais papildoma miego valanda prieš egzaminą duoda daugiau naudos nei dar vienas išspręstas uždavinys“, – sako dėstytoja. Jei labai norisi, pasikartokite pagrindines formules ir faktus ryte.

3. Spręskite užduotis ranka

Vien skaityti teoriją neužtenka, būtinai reikia ją atgaminti žodžiu arba raštu. Rašymas ir sprendimas padeda informaciją įsiminti daug geriau.

4. Mokykitės trumpiau, bet reguliariai

Keturios valandos vieną dieną nėra efektyviau nei valanda kasdien. Matematikai labai svarbus nuoseklumas.

5. Išlikite ramūs pamatę neįprastą užduotį

Net jei uždavinys atrodo sudėtingas, dažniausiai jis remiasi jau žinomais principais. Svarbiausia – nepasiduoti po pirmų minučių ir išnaudoti visą jums skirtą egzaminui laiką.

Labai svarbus ir poilsis. Artėjant egzaminams moksleiviai dažnai aukoja miegą, manydami, kad papildoma valanda prie sąsiuvinių padės pasiekti geresnį rezultatą.

„Smegenims reikia poilsio lygiai taip pat, kaip ir mokymosi. Neišsimiegojęs mokinys gali ne tik sunkiau susikaupti, bet ir padaryti elementarių klaidų, net gerai mokėdamas temą“, – sako dr. V. Kravčenkienė.

KTU MGMF dėstytoja pastebi, kad vis daugiau moksleivių ieško ne tik papildomų žinių, bet ir aiškesnės sistemos, kaip mokytis efektyviau bei jaustis ramiau prieš egzaminus. Pasak mokslininkės, gerą rezultatą dažniausiai lemia ne paskutinės nakties mokymasis, o nuoseklus darbas, praktika ir gebėjimas egzamino metu išlikti ramiam.