Pereiti prie turinio
ieškoti
Žaliame fone baltos spalvos širdies ritmas su širdelės simboliu ir tekstu „3 Gera sveikata ir gerovė“. Iliustruojamas sveikatos ir gerovės tikslas.
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.

Pasauliniame mokslinių „pičų“ konkurse – dar vienos Lietuvos pradedančiosios mokslininkės pergalė

Svarbiausios | 2026-02-18

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro doktorantė Roberta Spangelytė pasiekė reikšmingą tarptautinį laimėjimą – ji tapo jungtinės pirmosios vietos laimėtoja pasauliniame mokslinių „pičų“ konkurse InSPiR2eS Global Pitching Research Competition 2025 (IGPRC2025). Tai jau antri metai iš eilės, kai šio prestižinio konkurso nugalėtoja tampa tyrėja iš Lietuvos.

Kelias į pasaulinį pripažinimą prasidėjo nacionaliniame IGPRC konkurse Lietuvoje, kuris buvo organizuojamas Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF).

Nacionalinio konkurso laimėtojai įgijo teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniame IGPRC pasauliniame pusfinalyje, kuriame varžėsi jaunieji tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių. Sėkmingai įveikusi šį etapą, Roberta Spangelytė pateko į finalą ir jame pelnė aukščiausią įvertinimą.

Tiria augalus, jų apdirbimą bei savybes

Pasauliniame konkurse doktorantė pristatė savo tarpdisciplininį tyrimą „Augalinių žaliavų enzimatinė bei fermentinė ekstrakcija moterų mitybos pritaikymui“, jungiantį augalų mokslą, biocheminius procesus, mitybą ir žmogaus sveikatą.

Roberta Spangelytė
Roberta Spangelytė

Pasak Robertos, šis įvertinimas jai yra itin svarbus akademinio kelio patvirtinimas.
„Man tai – pasaulinio lygio pripažinimas, kad nagrinėjama problema yra aktuali, o kryptis, kuria einu kaip pirmų metų doktorantė, – teisinga“, – sako ji.

Nors doktorantės akademinis kelias siejasi su agronomija ir maisto mokslu, jos tyrimai pasižymi aiškiu tarpdiscipliniškumu. Mokslininkei itin svarbu, kad tyrimų rezultatai turėtų praktinę reikšmę.

Savo doktorantūros tyrimuose ji planuoja fermentuoti ir analizuoti rečiau kasdienėje mityboje naudojamas augalines žaliavas – jų lapus, šaknis, turinčius sąsajų su tradicine medicina ir moterų sveikata. Pasak doktorantės, didėjantis dėmesys moterų sveikatai atveria naujas galimybes inovacijoms, tačiau kartu reikalauja atsakingo, moksliškai pagrįsto požiūrio. „Man svarbu, kad kuriami produktai būtų saugūs, pagrįsti tyrimais ir skirti papildyti pilnavertę mitybą, o ne ją pakeisti“, – teigia Roberta.

„Pati technologija – enzimatinė ekstrakcija – išsiskiria tuo, kad leidžia veikti labai kryptingai – naudojami fermentai skaido konkrečius ryšius augalo struktūrose, todėl galima selektyviai išlaisvinti norimus biologiškai aktyvius junginius. O tuomet kontroliuojama fermentacija padeda keisti šių junginių sudėtį, didinti jų biologinį prieinamumą, suformuoti naujas ar mažinti nepageidaujamas medžiagas“, – aiškina Roberta.

Išmoksta pristatyti tyrimus

Nacionalinio konkurso iniciatorė bei organizatorė KTU EVF doc. dr. Neringa Gerulaitienė sako, kad šis laimėjimas aiškiai parodo, kad nacionalinis IGPRC etapas Lietuvoje veikia kaip stipri atrankos ir pasirengimo platforma.

„Dalyviai čia ne tik pristato savo tyrimus, bet ir išmoksta juos struktūruoti bei komunikuoti taip, kad jie būtų suprantami tarptautinei auditorijai. Tai – nuoseklaus darbo ir brandžios mokslinės komunikacijos rezultatas“, – teigia ji.

Roberta Spangelytė (viduryje)
Roberta Spangelytė (viduryje)

IGPRC – pasaulinis mokslinių „pičų“ konkursas, skirtas doktorantams ir jauniems tyrėjams. Konkursas vyksta keliais etapais: nacionaliniu, pasauliniu pusfinaliu ir finalu. Dalyviai savo tyrimus pristato naudodami Research Pitch Framework (RPF) metodą, o vertinimo kriterijai apima idėjos aiškumą, aktualumą, struktūrą, prasmingumą bei gebėjimą sudominti.

„Šis konkursas ne tik išryškina aukštos kokybės mokslinius tyrimus, bet ir stiprina jaunųjų mokslininkų komunikacines kompetencijas bei didina Lietuvos mokslo matomumą tarptautiniu mastu“, – pabrėžia KTU mokslininkė.