Pasaulio lietuvių simpoziume – Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimai mokslo, kūrybos, ekonomikos bei demografijos srityse

Lapkričio 14-16 d. Kaune vyks XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS). Šių metų renginys bus jubiliejinis – jis tęsia prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją. Gimęs kaip kelių veiklių mokslininkų ir kūrybos žmonių iniciatyva, šis simpoziumas vėliau suvienijo šimtus bendraminčių lietuvių mokslininkų ir kūrėjų visame pasaulyje.

Tarp svarbiausių prioritetų šiemet – Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene, pasitelkiant mokslo ir kūrybos veikėjų išmintį, profesines žinias ir patirtis. Simpoziumas taip pat pakvies atsigręžti į pasaulio lietuvių kūrybą – dailę, literatūrą, muziką ir kt. – kaip į itin vertingas pažinimo sritis. Renginyje siekiama sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų.

Simpoziume šiemet dalyvaus įvairiose srityse aktyviai dirbančių pasaulio lietuvių. Tarp jų –Elona Vaišnienė, kurią JAV prezidentas Jimmy‘is Carteris paskyrė komisare tarptautinei prekybai, diplomatijai ir nacionaliniam saugumui. Ji taip pat rengė demonstracijas Baltijos šalims siekiant atgauti nepriklausomybę. Svečių gretose taip pat bus Londone gyvenantis pianistas Rimantas Vingras, rašytoja, knygos „Sibiro tremtis“ autorė, Misūrio universiteto (JAV) dėstytoja Julija Šukys, menininkas, 50 metų banknoto autorius, „New York Times“ ir kitų leidinių iliustratorius Ray Bartkus (JAV), politologė, „Fulbright“ ir kitų prestižinių premijų laureatė Aušra Park (JAV), filosofas, Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis, menininkė Vidmantė Černiauskaitė (D. Britanija), Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas, informatikas Rimas Čiuplinskas, kompiuterių architektas, pasauliniu mastu pripažintas profesorius, buvęs VDU rektorius Algirdas Avižienis, lingvistas, Ilinojaus universitete (JAV), Lietuvos istorijos institute dirbantis Giedrius Subačius ir kiti.

Simpoziume netrūks ir ekspertų iš Lietuvos – tarp jų istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė Bronė Narkevičienė, KTU Europos instituto vadovė Ringailė Kuokštytė, filosofas, politologas Kęstutis K. Girnius, lingvistė Rūta Petrauskaitė, žurnalistas Virgis Valentinavičius, matematikas, muzikas Giedrius Alkauskas, edukologė Emilija Sakadolskienė, istorikas, politologas Antanas Kulakauskas, sociologė Kristina Juraitė, chemikas, istorikas, politologas Egidijus Motieka, komunikacijos vadovė Ieva Ivanauskaitė, politologas Giedrius Česnakas.

Simpoziumo metu numatoma ne tik pasiūlyti naudingų mokslo idėjų ir ekspertinių įžvalgų Lietuvos visuomenei bei lietuvių bendruomenėms pasaulyje, bet ir pateikti rekomendacijas LR Vyriausybei ir Seimui. Taip pat tikimasi, kad renginys paskatins Lietuvos ir lietuvių diasporos bendruomenes ir toliau aktyviai bendradarbiauti. Simpoziumo rezultatai bus skleidžiami ir Lietuvoje, ir už jos teritorinių ribų.

Per tris renginio dienas numatoma surengti iš viso šešias diskusijų sesijas. Įvadinėje sesijoje lapkričio 14-ąją numatoma aptarti mokslo, visuomenės ir laisvės klausimus, galimą Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų misiją. Kitą dieną vyksiančios dvi sesijos bus skirtos universitetų ir mokslo žmonių misijai šiuolaikinėje Lietuvoje bei dabartinei lietuvių tapatybei. Paskutinę dieną simpoziumo dalyviai dar dviejose sesijose aptars geopolitinius Lietuvos iššūkius ir žiniasklaidos, intelekto bei kūrybos klausimus. Baigiamoji sesija pakvies refleksijoms apie simpoziumo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvykusių diskusijų kokybę, gylį ir naudą.

Diskusijos bus pirmiausia skirtos produktyvios vaizduotės ugdymui ir lietuvių mokslininkų bei kūrėjų (iš Lietuvos ir pasaulio) bendrabūvio kūrimui. Todėl organizatoriai pakvies kartu įprasminti 2019-uosius kaip Pasaulio lietuvių metus, mokslo ir kūrybos simpoziumų 50-mečio, Lietuvių Chartos 70-mečio ir VDU atkūrimo 30-mečio jubiliejus.

Mokslininkai ir kūrėjai buriami po 8 metų pertraukos

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą inicijavo nedidelis tyrėjų ir kūrėjų būrys, kurių gretose itin svarbų vaidmenį atliko Algirdas Avižienis, Arvydas Kliorė, Bronius Nainys – pirmojo simpoziumo sumanytojai ir rengėjai 1969-aisiais. Dėsninga tai, kad pirmieji simpoziumo dalyviai buvo daugiausiai antrosios emigracijos bangos iš Lietuvos atstovai, jauni ir jau daug pasiekę žmonės, kuriems rūpėjo ne vien jų siauros meninės ir mokslinės aspiracijos, bet ir platesnis humanitarikos, politikos, socialinių bei tiksliųjų ir gamtos mokslų kontekstas, suprantama, susijęs ir su Lietuvos laisvėjimu.

VI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), įvykęs 1989 m. lapkričio 22-26 d. Čikagoje, JAV, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo arti šimto mokslininkų ir kūrėjų iš Lietuvos, o baigiamąją kalbą pasakė Vytautas Landsbergis. Po plenarinės sesijos, skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio. Kitas MKS įvyko jau nepriklausomoje Lietuvoje, 1991 m. Po jo, Simpoziumai vyko kas 2-3 metus pakaitomis Čikagoje ir Lietuvoje.

Paskutinį kartą penkioliktasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo surengtas 2011 m. Lietuvoje, tad pasaulio lietuvių mokslininkai ir kūrėjai į simpoziumą buriami po 8 metų pertraukos.

Kas manome esantys? Kuo norime būti?

Vykdydamas savo kaip Pasaulio lietuvių universiteto misiją, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene ėmėsi tęsti ir tuo pačiu atnaujinti pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų pasikartojančių sambūrių tradiciją.

XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas ypač akcentuos bendros pasaulio lietuvių akademinės išminties svarbą – bus aptariami bendrieji Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimai mokslo, kūrybos, ekonomikos bei demografijos srityse.

Simpoziumo programoje numatytos keturios viena po kitos sekančios plenarinės sesijos su iš jų išplaukiančiomis diskusijomis, skirtomis išplėtoti sesijose aptartas temas: Universitetų ir mokslo žmonių misijos; Kas manome esantys? Kuo norime būti?; Geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvos mokslai.