Nuo nedrąsaus pirmo žingsnio iki draugysčių, trunkančių dešimtmetį – ką KTU studentams suteikia meno kolektyvai?

Studijų metai – ne tik paskaitos ir atsiskaitymai. Kauno technologijos universitete (KTU) studentai gali rinktis net iš šešių meno kolektyvų, kuriuose susitinka su bendraminčiais, išbando naujas veiklas ir atranda patirčių, tampančių svarbia studijų dalimi. 

KTU teatro studijos „44“ narė Viktorija Grigonytė prie kolektyvo veiklų prisijungė visai neseniai, o į atranką atėjo būdama netikra, ar jai pavyks. Tuo metu KTU alumnas ir tautinio meno ansamblio „Nemunas“ vokalų seniūnas Redminas Šegžda jau turi sukaupęs beveik dešimties metų patirtį kolektyve. Nors šių dviejų KTU bendruomenės narių istorijos skirtingos, tačiau abi prasidėjo nuo to paties – sprendimo pabandyti. 

„Vis dėlto sprendimas ateiti į atranką nebuvo lengvas. Iki pat jos svarsčiau, ar ši veikla man tiks, ar pavyks ją suderinti su studijomis ir ar apskritai pakaks gebėjimų. Galiausiai paklausiau savęs, ką prarasiu, jei pabandysiu. Su šia mintimi ir atėjau į atranką“, – pasakoja V. Grigonytė. 

Prisijungusi prie KTU teatro studijos „44“, ji greitai pajuto, kad didelę kolektyvo dalį sudaro ne tik repeticijos, bet ir tarpusavio ryšys. Susipažinti su kitais nariais ir įsilieti į kolektyvą padėjo bendri vakarai bei pasibuvimai, kuriuose V. Grigonytė pirmą kartą susitiko su visa teatro studijos komanda. 

„Labai nustebino visų bendrystė ir draugiškumas. Nors iš pradžių buvo nedrąsu, tačiau greitai šis jausmas dingo. Narių sukurta šilta atmosfera, geros emocijos, bendravimas išsklaidė visas baimes ir leido jaustis kaip namuose“, – prisimena ji. 

Įsitraukusi į teatro studijos veiklą, KTU studentė jau pirmaisiais metais tapo spektaklio „Biuras“ dalimi. Dalyvavimas jo kūrimo procese ir premjera jai buvo svarbi patirtis, leidusi pajusti, kad sprendimas prisijungti prie kolektyvo gretų buvo teisingas. 

Pasak V. Grigonytės, teatro veiklą su studijomis padeda derinti išankstinis planavimas ir komunikacija. Teatro studijos užsiėmimai vyksta vakarais, o repeticijų ir spektaklių datos iš anksto derinamos su kolektyvo nariais. Vis dėlto kartais tenka spręsti ir paprastesnes studentams pažįstamas dilemas – ką daryti, kai tą pačią savaitę laukia ir repeticija, ir atsiskaitymas. 

„Žinoma, yra pasitaikę dienų, kai viskas sugriūdavo į vieną vietą – ir repeticija, ir atsiskaitymas. Tačiau naudodamasi vienu svarbiausių įrankių, kurį mes visi turime, – komunikacija, susiderinau viską taip, kad visur spėčiau ir išvengčiau nesusipratimų“, – teigia ji. 

Dešimtmetis viename kolektyve

Kitas KTU bendruomenės narys – tautinio meno ansamblio „Nemunas“ vokalų seniūnas, KTU alumnas R. Šegžda prie kolektyvo veiklos prisijungė prieš 10 metų. Nors mokykloje jis pasižymėjo aktyvumu – dalyvavo mokinių savivaldoje, skaitovų konkursuose, vedė renginius, vaidino spektakliuose ir dainavo chore, universitete patekęs į naują aplinką jis jautėsi nedrąsiai. 

„Tiek universitetas, tiek KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ bendruomenė labai praplėtė mano pasaulėžiūrą ir pakeitė mano asmenybę. Tik atėjęs į ansamblį buvau nedrąsus, bijojau būti savimi, tačiau jausdamas kolektyvo palaikymą, pamažu radau savo vietą“, – prisiminimais dalijasi R. Šegžda.

„Labai gera buvo matyti koncerto svečių šypsenas, stovėti scenoje kartu su didele KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ bendruomene ir girdėti, kaip visa Kauno halė vienu balsu užtraukia ansamblio himną. Tokių akimirkų nepamiršiu niekada“, – šypsosi R. Šegžda. 

Per dešimtmetį, kai R. Šegžda yra ansamblio dalimi, keitėsi jo santykis su kolektyvu ir atsakomybės: tris kartus jis buvo ansamblio valdybos narys, ėjo pirmininko pareigas, o šiuo metu yra vokalų seniūnas. 

„Vadovavimo ir organizacinė patirtis praverčia profesinėje veikloje – dirbdamas logistikos srityje vadovauju komandai, planuoju darbus, koordinuoju procesus ir sprendžiu netikėtas situacijas. Supratau, kad vadovauti žmonėms nėra vien tik pasakyti, ką reikia padaryti – labai svarbu juos išgirsti, suburti ir kartu siekti bendro rezultato“, – sako jis.