Vadovaujamos pozicijos jaunimo nebevilioja – ką šiandien jiems reiškia sėkminga karjera?

Tyrimai rodo, kad tik 6 proc. jaunų žmonių sėkmingą karjerą sieja su vadovaujamomis pareigomis. Šiandien karjera vis rečiau suvokiama kaip kopimas karjeros laiptais – žmonės ieško, kas jiems suteikia ne tik finansinį stabilumą, bet ir prasmę. Ekspertai pastebi, kad pasirinkimų gausa jaunam žmogui gali tapti ne tik privalumu, bet ir iššūkiu, nes informacijos perteklius kartais lemia vadinamąjį karjeros analizės paralyžių.

„Tai lemia, kad šiandien svarbiausia tampa ne pareigų pavadinimas, o žmogaus gebėjimas spręsti problemas ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. O viena svarbiausių kompetencijų tampa savęs pažinimas. Tik supratę savo vertybes, stiprybes ir motyvaciją, galime priimti sprendimus, atitinkančius asmeninį sėkmės supratimą“, – akcentuoja G. Kartanaitė.

Prasmė – apčiuopiamas darbo rezultatas

Jei sėkmingos karjeros negalima apibrėžti vien pareigų pavadinimu, tuomet ko verta ieškoti renkantis karjeros kelią – statuso, augimo, laisvės, poveikio ar visai kitų dalykų? „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės – įmonės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros programų partnerė ir „#EnergySmartSTART“ programos vadovė Giedrė Žlibinienė teigia, kad jaunimui prasmė, mokymasis ir galimybė prisidėti prie svarbių pokyčių tampa ne mažiau svarbūs nei karjeros laiptai.

„Energetikos sektoriuje tai ypatingai ryšku. Daugelį jaunų specialistų motyvuoja žaliosios transformacijos įgyvendinimas, energetinės nepriklausomybės ir tvaresnės ateities kūrimas. Kai žmogus jaučia, kad jo darbas turi reikšmę visuomenei, karjeros sėkmė įgauna visai kitą prasmę“, – pasakoja G. Žlibinienė.

„Jie pasakoja, kaip mūsų gaminami produktai pagerino jų kasdienį gyvenimą, padėjo susigrąžinti orumą, kurį atėmė liga, o kai kuriais atvejais net išgelbėjo gyvybę. Tokie pokalbiai darbuotojams suteikia tiesioginį ryšį su žmonėmis, kuriems skirti mūsų gaminiai, ir primena, kad jų darbas prisideda prie kur kas didesnės prasmės kūrimo nei vien pasiektų įmonės rezultatų“, – sako S. Caher.

Sėkminga karjera – nuolatinis eksperimentas

Jaunam žmogui, renkantis savo pirmąjį darbą, reikėtų žvelgti plačiau nei į pareigų pavadinimą ir pradinį atlyginimą. S. Caher teigimu, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į mokymosi galimybes ir ilgalaikio augimo potencialą.

„Matėme daugybę studentų, kurie pradėjo dirbti praktikantais ir vos per kelis mėnesius perėjo į specialistų pozicijas, nes jiems buvo suteikta galimybė augti. Žinoma, karjeros pradžioje vadovo pareigos gali skambėti įspūdingai, tačiau jei tuo pačiu netobulėja įgūdžiai ir kompetencijos, ilgalaikės karjeros perspektyvos gali būti ribotos“, – pažymi įmonės „Hollister Lietuva“ atstovas S. Caher.

Dar vienas žingsnis, siekiant prasmingos karjeros, yra stereotipų atsisakymas. Pasak KTU Karjeros planavimo konsultantės Gabrielės Kartanaitės, visuomenėje vis dar gajūs mitai, kad jaunimas nenori dirbti ar nori tik vadovaujamų pozicijų. Iš tiesų, jauni žmonės nori dirbti, tačiau tikisi kitokių darbo sąlygų, daugiau lankstumo, prasmingumo bei dialogo su darbdaviais.

„Taip pat vadovo pozicija ne visada reiškia karjeros sėkmę. Dažnai žmonės į vadovaujamas pozicijas ateina ne todėl, kad turi lyderystės kompetencijų, o todėl, kad buvo puikūs specialistai. Deja, vadovavimas reikalauja visai kitokių kompetencijų. Dėl to dalis profesionalų sąmoningai grįžta prie ekspertinių pareigų, kuriose gali geriau realizuoti savo stiprybes“, – pastebi G. Kartanaitė.

„Karjera nėra finišo linija ar pareigų pavadinimas vizitinėje kortelėje. Jos pradžia yra puikus metas eksperimentuoti, išbandyti įvairias veiklas, mokytis iš patirčių ir nebijoti klysti. Tai nuolatinė kelionė, kurioje svarbiausia ne tai, kiek aukštai pakilome, o kokį poveikį sukūrėme ir kiek prasmės atradome savo veikloje“, – sako G. Žlibinienė.