Nuo 1975 iki 2024 m. aviacijos mirtinų avarijų rodiklis sumažėjo net 65 proc., o šiandien kelionės lėktuvu laikomos viena saugiausių transporto rūšių. Prie šio rezultato prisideda ne tik technologinė pažanga, bet ir aviacijos gebėjimas sistemingai mokytis iš incidentų, klaidų bei laiku pastebėtų rizikų. Šis principas aktualus ir verslui – kaip organizacijose sukurti aplinką, kurioje apie iššūkius kalbama atvirai?
Renginio „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės – įmonės „Aardvark Technologies“ Personalo vadovė Toma Vičiūnė teigia, kad nerasime organizacijos, kurioje nekiltų problemų – skiriasi tik tai, kaip greitai apie jas sužinoma.
„Puikiai suprantu žmones, kurie darbe negali būti savimi, jaučia įtampą ir nuolat turi sverti kiekvieną žodį. Apie problemas ir iššūkius atvirai kalbame tik tada, kai jaučiamės saugūs tai daryti. O tokią aplinką įmonėse pirmiausia kuria vadovai – savo reakcijomis jie parodo, ar kitą kartą darbuotojas vėl norės kalbėti atvirai, ar pasirinks nutylėti“, – sako T. Vičiūnė.
„EPSO-G“ naujosios energetikos grupei priklausančios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Odeta Zubrienė pastebi, kad jei žmogus bijo pranešti apie patiriamus iššūkius, organizacija praranda ne tik vieno darbuotojo patirtį – ji gali prarasti informaciją apie tai, kas kitą kartą gali tapti rimtesne problema.
Vis dažniau įmonėse pasigirstant kalbų apie mokymosi iš patirčių kultūros svarbą, įmonės stengiasi sukurti aplinką, kurioje darbuotojai matytų, kad jų nuomonė turi realų poveikį priimamiems sprendimams.
Pasak „Litgrid“ atstovės O. Zubrienės, organizacijoje didelis dėmesys skiriamas rizikų valdymui, todėl dažniau kalbama ne apie klaidas, o apie situacijas, iš kurių galima pasimokyti ir geriau pasirengti ateities iššūkiams. Kadangi įmonė veikia ypatingai atsakingame energetikos sektoriuje, mokymasis iš patirties čia tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
„Pastaraisiais metais įgyvendinome ne vieną Lietuvai strategiškai reikšmingą projektą, tarp jų ir Lietuvos elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Tokios apimties projektuose natūraliai tenka susidurti su naujais klausimais, nenumatytomis aplinkybėmis. Būtent todėl po svarbių etapų ar užbaigus projektus reguliariai aptariame ne tik rezultatus, bet ir priimtus sprendimus, išmoktas pamokas“, – geraisiais pavyzdžiais dalijasi O. Zubrienė, renginio „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės atstovė.
T. Vičiūnė, įmonės „Aardvark Technologies“ Personalo vadovė, taip pat pabrėžia, kad mokymasis iš klaidų organizacijoje ilgainiui padeda tobulinti įmonės veiklą ir ateityje priimti geresnius sprendimus.
„Kiekviena klaida, nepriklausomai nuo jos dydžio ar finansinės kainos, gali tapti vertinga patirtimi, jei neapsiribojame vien jos ištaisymu, bet siekiame suprasti, kodėl ji įvyko. Būtent taip organizacijoje kaupiasi patirtis – viena išmokta pamoka papildo kitą ir ilgainiui tai leidžia ne tik nekartoti tų pačių klaidų, bet ir priimti geresnius sprendimus“, – pasakoja T. Vičiūnė.
Kaip atpažinti klaidą nuo žinių trūkumo?
„Jei ta pati situacija kartojasi, tai jau signalizuoja apie netinkamą požiūrį. Tuo tarpu pavienės, naujos klaidos yra natūrali darbo ir inovacijų dalis. Svarbiausia yra darbuotojo reakcija, ar jis prisiima atsakomybę, analizuoja situaciją ir deda pastangas pasimokyti“, – pabrėžia ji.
Žvelgiant iš žmonių ir kultūros valdymo perspektyvos, darbuotojo kompetencijas šiandien geriausiai atskleidžia jų įgūdis mokytis iš patirties. Anot „Litgrid“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovės O. Zubrienės, kai žmonės dalijasi žiniomis, reflektuoja savo patirtį ir aktyviai ieško būdų dirbti, laimi tiek komanda, tiek visa organizacija.
„Siekiame, kad mokymasis būtų ne atskira iniciatyva, o kasdienio darbo dalis. Tai apima vidinių ekspertų bendruomenes, mentorystę, profesinio augimo galimybes, vadovų ugdymo programas ir nuolatinį grįžtamąjį ryšį“, – priduria ji.
