Plėtros stabdis: įmonėms trūksta aplinkosaugos specialistų

Lie­ka na­no ir bio­tech­no­lo­gi­jų šešėlyje

Pa­sak Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Che­mi­nės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to pro­de­ka­no, Ap­lin­ko­sau­gos tech­no­lo­gi­jos ka­ted­ros do­cen­to Dai­niaus Mar­tu­ze­vi­čiaus, ap­lin­kos ap­sau­gos stu­di­jos jau ku­rį lai­ką su­si­lau­kia ma­žiau po­pu­lia­ru­mo nei prieš de­šimt ar dar dau­giau me­tų. Moks­li­nin­ko tei­gi­mu, nuo­lat at­si­ran­da nau­jų spe­cia­ly­bių, ku­rios daž­nai ži­niask­lai­do­je ir pa­čių uni­ver­si­te­tų pri­sta­to­mos kaip itin pa­trauk­lios ir pers­pek­ty­vios. Da­lis jų iš tie­sų to­kios ir yra – na­no ar bio­tech­no­lo­gi­jos, op­ti­kos ar la­ze­rių moks­lai šian­dien yra tos sri­tys, ku­rios spar­čiai ju­da į prie­kį, jo­se įvyks­ta ne­ma­žai pro­ver­žių, tad daž­nai be­si­ren­kan­čių­jų tiks­liuo­sius, tech­ni­kos moks­lus akys kryps­ta bū­tent į jas.

„Dar prieš ku­rį lai­ką ap­lin­ko­sau­gos stu­di­jos bu­vo sie­ja­mos ir su sa­vo­tiš­ku pa­sip­rie­ši­ni­mu, da­lis žmo­nių jas rin­ko­si dėl no­ro opo­nuo­ti si­tua­ci­jai, ku­rio­je gam­tos ap­sau­gos klau­si­mai nu­stu­mia­mi į an­trą pla­ną. Da­bar si­tua­ci­ja jau pa­si­kei­tu­si – tai, ką bu­vo ga­li­ma lai­ky­ti ga­nė­ti­nai al­ter­na­ty­via po­zi­ci­ja, ta­po nor­ma. Eko­lo­gi­jos idė­jos šian­dien jau yra la­bai ga­jos, „ža­lią­sias“ ver­ty­bes dek­la­ruo­ja ne­ma­ža da­lis vi­suo­me­nės, vers­lo, po­li­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų“, – dė­me­sį į be­si­kei­čian­čią si­tua­ci­ją at­krei­pia D. Mar­tu­ze­vi­čius.

Vis tik, do­cen­to tei­gi­mu, ne­tru­kus tu­rė­tų at­ei­ti nau­ja su­si­do­mė­ji­mo ap­lin­ko­sau­gos ir eko­lo­gi­jos spe­cia­ly­bė­mis ban­ga. Vi­sų pir­ma dėl pra­kti­nio po­rei­kio – įmo­nės tiek no­rė­da­mos įtik­ti vis la­biau eko­lo­gi­ją ver­ti­nan­tiems var­to­to­jams, tiek ver­čia­mos re­gu­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų yra pri­vers­tos do­mė­tis įvai­riais bū­dais, ku­rie leis­tų sa­vo veik­lą pa­vers­ti kuo drau­giš­kes­ne ap­lin­kai ir tai­ky­ti nau­jau­sius me­to­dus bei tech­no­lo­gi­jas tam pa­siek­ti.

Spe­cia­lis­tų rei­kia vis daugiau

Tai, kad ap­lin­kos ap­sau­gos spe­cia­lis­tų, eko­lo­gų po­rei­kis Lie­tu­vo­je au­ga pa­tvir­ti­na ir di­džiau­sios ša­ly­je pa­vo­jin­gų ir ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų tvar­ky­mo bend­ro­vės „Žal­va­ris“ ap­lin­ko­sau­gos va­do­vė Ing­ri­da Du­baus­kie­nė.

„Šian­dien mū­sų įmo­nė­je dir­ba dvi­gu­bai dau­giau ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tų nei, tar­ki­me, prieš de­šimt me­tų ir to­kių dar­buo­to­jų po­rei­kis tik au­ga. Prieš tuos pa­čius de­šimt me­tų įmo­nių, ku­rios no­rė­tų sis­te­min­gai tvar­ky­tis, siek­ti nuo­sai­kes­nio san­ty­kio su ap­lin­ka bu­vo ma­žu­ma. Šian­dien eko­lo­gi­jos, gam­tos ap­sau­gos as­pek­tai yra ge­ro­kai svar­bes­ni ir šio­se sri­ty­se spar­čiai ju­da­ma į prie­kį. Vie­na ver­tus, taip yra dėl to, kad dau­gė­ja in­for­ma­ci­jos – ji pa­sie­kia tiek įmo­nių va­do­vus, tiek jų klien­tus, var­to­to­jus bei bend­ruo­me­nes, ku­rių kai­my­nys­tė­je jos įsi­kū­ru­sios, au­ga vi­suo­me­nės su­vo­ki­mas, no­ras pri­si­dė­ti prie ap­lin­kos tau­so­ji­mo, – pa­ste­bi ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tė. – Ki­ta ver­tus, tos pa­čios vi­suo­me­nės įga­lio­ti po­li­ti­kai ir prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos įmo­nėms tai­ko vis griež­tes­nius ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, o jų ne­si­lai­kan­čioms or­ga­ni­za­ci­joms ski­ria bau­das.“

I. Du­baus­kie­nė pa­brė­žia, kad ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tams, dir­ban­tiems skir­tin­go­se sri­ty­se, rei­kia la­bai spe­ci­fi­nių ge­bė­ji­mų, tad tai nė­ra itin uni­ver­sa­li spe­cia­ly­bė, o no­rin­tiems pe­rei­ti iš vie­nos ap­lin­ko­sau­gos sri­ties į ki­tą ga­li kil­ti su­nku­mų.

„Be­sis­pe­cia­li­zuo­jan­tys van­dens tar­šos sri­ty­je, ko­vo­jan­tys su oro che­mi­niu už­terš­tu­mu, dir­ban­tys su at­lie­kų per­dir­bi­mu tu­ri la­bai skir­tin­gas ži­nias ir kom­pe­ten­ci­jas, ku­rias daž­niau­siai įgy­ja jau at­ra­dę sa­vo ni­šą, at­ėję dirb­ti į kon­kre­čią įmo­nę ar ins­ti­tu­ci­ją. Aukš­to­sios mo­kyk­los ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams su­tei­kia tik pa­grin­dus, tad šią sri­tį pa­si­rin­ku­sių žmo­nių iš es­mės lau­kia dar vie­nas mo­ky­mo­si eta­pas jau įsi­dar­bi­nus. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus ir eko­lo­gus sam­dan­čios įmo­nės re­tai ka­da tu­ri ga­li­my­bę į dar­bą pri­im­ti jau vi­siš­kai pa­si­ruo­šu­sį spe­cia­lis­tą. Gal­būt toks pri­si­ri­ši­mas prie siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos nuo šios sri­ties stu­di­jų at­bai­do ir da­lį be­si­do­min­čių ap­lin­ko­sau­ga bei eko­lo­gi­ja“, – apie ap­lin­ko­sau­gi­nin­ko spe­cia­ly­bės niuan­sus pa­sa­ko­ja I. Du­baus­kie­nė.

Įmo­nės „Žal­va­ris“ ap­lin­ko­sau­gos va­do­vė pa­žy­mi, kad ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tais ir eko­lo­gais į įmo­nę dau­giau­siai at­ei­na dirb­ti jau­ni, iki 30 me­tų am­žiaus, žmo­nės, to­dėl ap­lin­ko­sau­gą drą­siai ga­li­ma va­din­ti jau­ni­mo spe­cia­ly­be, juo­lab, kad ir eko­lo­gi­jos, gam­tos tau­so­ji­mo idė­jos la­biau­siai pa­pli­tu­sios tarp jau­nes­nių kar­tų at­sto­vų.

Fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų kri­zė – vi­so­je Va­ka­rų Europoje

KTU Che­mi­nės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to pro­de­ka­nas D. Mar­tu­ze­vi­čius sa­ko, kad si­tua­ci­ja su ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tais ir bend­rai su fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų stu­den­tais – kai jų po­rei­kis au­ga, bet be­si­ren­kan­čių­jų va­di­na­mas „kie­tą­sias“ stu­di­jas ne­dau­gė­ja, yra pa­na­ši vi­so­je Va­ka­rų Eu­ro­po­je.

„Ko­le­gos ki­to­se ša­ly­se jau ku­rį lai­ką kal­ba apie sa­vo­tiš­ką kri­zę, iš­ti­ku­sią fi­zi­nius ir tech­no­lo­gi­jos moks­lus, kai uni­ver­si­te­tams vis su­nkiau se­ka­si su­do­min­ti jau­ni­mą šios sri­ties stu­di­jo­mis. Va­ka­rų uni­ver­si­te­tuo­se ši prob­le­ma spren­džia­ma pri­trau­kiant stu­den­tus iš tre­čių­jų ša­lių, pa­vyz­džiui, In­di­jos, kur tiks­lie­ji ir tech­ni­kos moks­lai yra po­pu­lia­rūs“, – pa­sa­ko­ja D. Mar­tu­ze­vi­čius.

Tie­sa, universiteto at­sto­vas pa­brė­žia, kad ne vi­sos fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų spe­cia­ly­bės Lie­tu­vo­je ga­li skųs­tis stu­den­tų sto­ka. Anot jo, to­kios spe­cia­ly­bės kaip in­for­ma­ti­kos in­ži­ne­ri­ja, mais­to tech­no­lo­gi­jos ar, pa­ly­gin­ti, nau­jos stu­di­jos, pa­vyz­džiui, kū­ry­bi­nės in­dus­tri­jos, su­trau­kia dau­gy­bę no­rin­čių jas stu­di­juo­ti. D. Mar­tu­ze­vi­čius ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu tarp šių spe­cia­ly­bių vėl at­si­ras ir ap­lin­ko­sau­gos tech­no­lo­gi­jos. Tu­rint ome­ny­je plin­tan­čias eko­lo­gi­jos ten­den­ci­jas, vi­suo­me­nės, o vis daž­niau ir val­džios ins­ti­tu­ci­jų su­si­rū­pi­ni­mą kli­ma­to kai­ta, ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­ly­bių įsit­vir­ti­ni­mas tarp pa­trauk­lių stu­di­jų tu­rė­tų bū­ti ne už kal­nų.