Šiemet jau 23-ią kartą Kaunas pavasarį pasitiko frankofoniškai. Paskutinį kovo ketvirtadienį muzikiniu poetiniu vakaru palydėtas KTU Prancūzų kultūros centro organizuojamas Frankofonijos mėnuo šiemet kauniečius ir miesto svečius kvietė net į 9 renginius, leidusius ne tik iš arčiau pažinti prancūzų kultūrą, bet ir priminusius, kaip šiandien svarbu puoselėti nuo jos neatsiejamas pamatines bendražmogiškąsias vertybes.
Nuo 1990 metų kasmet pasaulyje švenčiant tarptautinę Frankofonijos dieną, kovo 20-oji, o Lietuvoje ir visas kovo mėnuo, dedikuojama prancūzų kalbai ir kultūrai. Visgi žodis „frankofonija“ savyje talpina ne tik kalbines ir kultūrines sąsajas. Frankofonija – tai laisvės, solidarumo, pagarbos žmogui simbolis, nepaisantis geografinių sienų ir visame pasaulyje vienijantis skirtingas tautas.
Šiemet visą kovo mėnesį trukusiuose renginiuose kauniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę lankytis paskaitose, koncertuose, knygų pristatymuose, kuriuose tiek architektūros, tiek dailės, literatūros, muzikos, poezijos, teatro ir istorijos mylėtojai galėjo rasti juos dominusių ir visapusiškai praturtinusių temų.
„Žvelgdami atgal į šių metų renginių programą džiaugiamės, jog net ir po 23 metų vis dar atrandame nepaliestų temų, neaptartų asmenybių ar įvykių, kurių istorijos intriguoja ir praturtina. Džiaugiamės, jog ir šiemet pavyko atskleisti dar nematytą, nepristatytą kultūrinį reiškinį – susipažinti su nedaug kam girdėtų Prancūzijoje studijavusių lietuvių kompozitorių muzika, iš arčiau pažvelgti į architekto Le Corbusier kūrybinį kelią, Barbizono mokyklos peizažistus, prisiminti ne tik mums puikiai žinomo O. Milašiaus misticizmą, bet ir atrasti jį kaip Lietuvos diplomatą, o taip pat apžvelgti garsiojo prancūzų aktoriaus Jacques Toja įkvepiančių patirčių ir biografinių vingių kupiną portretą“, – dalijasi B. Strakšienė.
Daugiau nei šimtmetį puoselėjama kultūrai ir vertybės
Simboliška, jog praėjusias metais Lietuvai minėjus narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetį, o šiemet minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, Frankofonijos mėnesyje taip pat nestigo pranešimų, vienaip ar kitaip priminusių apie Lietuvos ir Prancūzijos šalių saitus bei asmenybes, prisidėjusias prie mūsų valstybės Nepriklausomybės stiprinimo per kultūrinius ir diplomatinius ryšius su Prancūzija.
O juk čia išskirtinę vietą užima ne kas kitas kaip Kaunas – Lietuvos Mažasis Paryžius. Tarpukariu laikinojoje sostinėje užgimusi frankofiliška dvasia, dar pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais per Robero Šumano Centro (dabartinio KTU Prancūzų kultūros centro) veiklas artino Lietuvą prie vakarietiškos Europos ir jos įstojimo į Europos Sąjungą. Šią, daugiau nei šimtmetį trunkančią, frankofoniškos kultūros puoselėjimo Kaune istoriją turėjo galimybę išgirsti ir šių metų Frankofonijos mėnesio lankytojai prof. A. Laiškonio paskaitose, o gyvu ir pačių prancūzų meilės Lietuvai įrodymu tapo susitikimas su į Kauną atvykusiais Lietuvos garbės konsulais Prancūzijoje Anne-Marie Goussard ir Pierre Minonzio.
„Šių metų Frankofonijos mėnuo buvo išties ypatingas – mums buvo svarbu ne tik kauniečiams pristatyti dar neatrastus prancūzų kultūros klodus, bet ir susitikti su mums itin brangiais, ilgamečiais Lietuvos ir mūsų Centro draugais: Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidente Karolina Paliulis, iš Latvijos jau 14-ą kartą mūsų renginiuose paskaitas skaičiusiu Gilles Duterte, už nuopelnus Kauno miestui dar 2012 apdovanotu Santakos garbės ženklu. O koks nuostabus jausmas aplanko, kai gali didžiuotis mūsų maža šalimi ir tuo, kad ją per daugiau nei trisdešimt metų tik dar labiau pamilo tokie nuostabūs žmonės kaip Anne-Marie Goussard ir Pierre Minonzio, – džiaugiasi B. Strakšienė. – O juk be senų draugų įgyjame ir naujų. KTU muzikologijos doktorantas iš Japonijos Yusuke Ishii jau taip pat antrus metus iš eilės mūsų programai padovanoja savo muzikinį pasirodymą.“
„Prancūzija – tai ne tik meilės šalis. Tai ir laisvės šalis, – renginio pradžioje kalbėjo Olivier Lacroix. – Ir mes visada buvome ir būsime kartu su kitomis laisvę mylinčiomis valstybėmis – tiek Lietuva, tiek ir šiandien už savo laisvę kovojančiomis tautomis.“
