Produktų vystymo ekspertas: kurdami naują produktą, nuostoliams kelią galime užkirsti

Ne viena įmonė susiduria su problema, kai naujas jų sukurtas produktas ar paslauga nepateisina nei jų pačių, nei vartotojų lūkesčių. Kauno technologijos universiteto Vadovų mokyklos (KTU VM) ekspertas I. Rumbutis įsitikinęs, kad geriausias ginklas prieš nuostolius – žinios.

– Su kokiais iššūkiais susiduria įmonės, kurdamos ir į rinką įvedinėdamos naujus produktus? – paklausėme I. Rumbučio.

– Visos įmonės siekia, kad jų produktai ar paslaugos pasiektų jų keliamus tikslus. Pastarieji gali būti išreikšti per planuojamas pajamas ir pelną ar per funkcinius tikslus, pavyzdžiui, patekti į tam tikrą rinką, pritraukti vieną ar kitą vartotojų segmentą, suformuoti įmonės ar prekės ženklo įvaizdį. Nauji produktai turi generuoti įmonei aiškią finansinę naudą. Pagrindinis iššūkis – turėti daugiau sėkmingų produktų lyginant su nesėkmingais.

Statistika negailestinga. Žurnalo „Harward Bussines Review“ atliktas tyrimas rodo, kad vidutiniškai 75 proc. naujai kuriamų produktų/paslaugų patiria nesėkmes. Naujų produktų kūrimui įmonės išleidžia nuo 6 iki 20 proc. gaunamų pajamų. Taigi, kiekviena „naujai sukurto“  produkto nesėkmė turi skaudžių pasekmių įmonės biudžetui. Pasaulinės statistikos duomenimis, produkto gamybos nesėkmės atveju įmonės vidutiniškai praranda 88 tūkst. eurų, priklausomai nuo organizacijos, produkto ir industrijos specifikos.

– Kokios yra dažniausios nesėkmių priežastys?

– Naujų produktų/paslaugų nesėkmę rinkoje gali lemti daug veiksnių, kuriems privaloma turėti atsakymus. Pavyzdžiui: kas yra jūsų produkto/paslaugos vartotojas; kodėl jis turėtų pirkti jūsų prekę (kokią problema ji sprendžia vartotojui); ar jūs turite „pardavimo kanalą”, kuriame perkamos šios prekės/paslaugos; kaip vartotoją pasieks žinutė apie jūsų naują produktą; ar jus turite pakankamai išteklių tam, kad iki galo galėtumėte išvystyti produktą ir įvesti jį į rinką.

Egzistuoja ir nemažai kintamųjų, kuriems įtakos jūs negalite daryti: ekonominiai, rinkos  bei  vartojimo  pokyčiai. Čia labai svarbus tampa produkto sukūrimo laikas. Jeigu procesai ilgi ir neefektyvūs – didelė tikimybė, kad jūsų padarytos prielaidos produkto kūrimo pradžioje vertinant rinką/vartotoją, gali būti pakitusios produktui pasiekus rinką ir tai galimai lems jo nesėkmę.

Kaip matome iš pavydžių rinkoje, šiandien laimi ne didžiausi („Kodak“, „Nokia“, „Samsung“), o greičiausi („Xiaomi“, „GoPro“, „Pebble“)

– Kurie produkto kūrimo bei įvedimo į rinką etapai yra patys svarbiausi?

– Visi produkto kūrimo ir įvedimo į rinką etapai yra svarbūs. Žinoma, jeigu padaromos klaidos pirminiame etape, kai nustatant vartotojų ir rinkos poreikius nusprendžiate, koks bus jūsų produktas/paslauga – kiti etapai turės mažai įtakos galutinei sėkmei.  Nesvarbu, koks šaunus būtų jūsų prekės ženklas ar įsimintina marketingo kampanija, tačiau jeigu produktas nėra reikalingas vartotojui ar paklausus jūsų numatytame rinkos segmente – nesėkmės neišvengsite.

– Ar įmanoma numatyti ir išvengti nuostolių, kurie gresia nesėkmės atveju?

– Nesėkmes atveju nuostolių išvengti neįmanoma, tačiau galima juos sumažinti laiku pamačius „galimą nesėkmę” ir stabdant tolimesnes investicijas į projektą. Tuomet nuostoliai kur kas mažesni, lyginant su tais, kurie būtų finaliniame etape – kai jūsų sandėlyje jau yra produktai, kurie pasirodė nepaklausūs ar mažiau paklausūs, nei buvo planuota.

Nustatyti naujo produktu nesėkmę ar būtinas padaryti korekcijas, galima keliais būdais: metodologiniais/procesiniais įrankiais ir bandymų pagrindu realioje rinkoje.

Aš esu antrojo varianto šalininkas, nes tik realus vartotojas, išleisdamas realius pinigus jūsų produktui įsigyti gali pagrįsti jo sėkmingą ar nesėkmingą perspektyvą. Visa kita yra prielaidos, kurios ne visada atitinka realybę.

Bandyti naujus produktus, su maksimaliai mažomis sąnaudomis realioje rinkoje – vienas iš nuostolių mažinimo faktorių. Aš įsitikinęs, kad tai tinka didžiajai daliai industrijų – nesvarbu ar gaminate jogurtą, statote individualių namų kvartalą ar kuriate programėles mobiliesiems telefonams.

– Šį rudenį KTU Vadovų mokykla vėl organizuoja mokymus „Kaip maksimaliai padidinti naujų produktų sėkmę“. Kuo jie skiriasi nuo kitų panašių mokymų?

– Pagrindinis išskirtinumas yra programos formatas ir apimtis. Programos tikslas – suteikti dalyviams realius receptus/sprendimus konkretiems jų įmonės uždaviniams.

Programa suskirstyta į keturis etapus. Pirmajame etape atliekama dalyvių situacijos analizė. Antrajame vyksta darbas su „dideliu paveikslu” (pačiu verslo modeliu ir pagrindiniais jo elementais, vertės kūrimu vartotojui, rinkos perspektyva). Trečias etapas – darbas su „paveikslo detalėmis“ (kasdieninėmis operacijomis produktų vystymo procesuose).

Jame bus analizuojamos metodologijos/įrankiai, kurie yra esminė pagalba didinant sėkmingų produktu kiekį įmonės portfelyje, mažinant produkto vystymo išlaidas, trumpinti laiką, per kurį sukurtas produktas yra pateikiamas rinkai („Lean Product development”, „Design Thinking”, „Customers centric approach”). Ketvirtasis etapas skirtas programos rezultatų ir gautų sprendimų aptarimui.

Visa programa su 6 dienų individualiais mokymais truks 2 mėnesius. Programos lektoriai (Fabian Sepulveda, Ignas Rumbutis) – du, daugiau nei 15 metų patirtį produktų kūrime turintys praktikai. Visi programos aspektai bus analizuojami tiek iš globalios, tiek iš lokalios perspektyvos.

Po praėjusį pavasarį jau vykusių mokymų, dalyvių atsiliepimai puikūs –  4,8 balo penkiabalėje sistemoje įvertinta turinio kokybė ir jos pritaikymas realioje dalyvių veikloje, o 80 proc. dalyvių rekomenduotų šiuos mokymus kitomis įmonėms.   

Daugiau informacijos: http://executive.ktu.edu/maks_sekme