Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) svečiavosi 2016 m. publikuotų knygų „Understanding Public Administration“ ir „The Importance of Neglect in Policy Making“ autorius, viešojo administravimo profesorius Michiel de Vries iš Nijmegen Radboud universiteto Olandijoje.
Lapkričio 10 d. profesorius susirinkusiems KTU viešosios politikos ir viešojo administravimo studijų programų studentams bei dėstytojams pasakojo apie šiuolaikines tyrimų kryptis ir tendencijas viešajame administravime, viešojoje politikoje ir pilietinėje visuomenėje.
Svečias paskaitą pradėjo klausimu, kodėl JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas? „Paskaitos prezentaciją KTU paruošiau prieš savaitę, rinkimams dar neįvykus“, – suintrigavo profesorius, susitikimo dalyviams leisdamas suprasti, kad teisingai numatė rinkimų baigtį.
Paprašęs visų susirinkusiųjų išsakyti savo nuomonę dėl tokio amerikiečių pasirinkimo, pats į klausimą atsakė paskutinis, tokiu būdu pristatydamas savo teoriją apie apleidimą (angl. neglect), kuri jam ir padėjo numatyti Trumpo pergalę.
Tyrinėdamas pastarųjų 50-ties metų Nyderlandų politikos istoriją, M. de Vries stebėjo politinių strategijų kaitą, kiekvienos iš jų trukmę, kokioms sritims buvo skiriamas didžiausias dėmesys, o kuriomis metai iš metų buvo nesirūpinama.
Ekspertas pažymėjo, jog kiekviena strategija būdavo skirta spręsti tik opiausiai to meto problemai, tačiau dėl trumparegiškų planų šalyje atsirasdavo vis naujų bėdų.
Migrantų krizė, „Brexit“ – pagrindinės šių dienų aktualijos, susijusios su Europos Sąjungoje (ES) kylančia populizmo banga, kurioje tvyro euroskeptiškos nuotaikos. Pasak svečio, valdžia linkusi piliečius stebėti, kontroliuoti, visuomenė vietoj partnerės laikoma taikiniu, o tai gali sukelti jos narių pasipiktinimą ir pakartotinį nesėkmių ciklą.
M. de Vries pažymėjo, jog D. Trumpo populistinės pažiūros, apeliuojančios į amerikiečiams labiausiai rūpimus klausimus, lėmė jo pergalę prieš H. Clinton.
„Siauras populistinis mąstymas nėra išeitis – kai susikoncentruoji į vieną tikslą, pamiršti kas vyksta bendrame kontekste, todėl būtina rūpintis visomis sferomis, nepuolant skubiai taisyti tik vienos problemos, – teigė profesorius. – ES institucijos taip pat turėtų imtis priemonių, siekiant gerinti Sąjungos piliečių gyvenimą visais aspektais, jeigu nenori, kad kitos narės pasektų Didžiosios Britanijos pavyzdžiu.“
Pasak M. de Vries, atkreipę dėmesį į žmonių vertybes, kurias yra apleidusi dabartinė valdžia, sužinosime, kokias idėjas ateityje skleis politikai.