Rytis Krušinskas: Putino ekonominiai žaidimai gali tęstis metus ir daugiau

Tolyn nuo Kremliaus

Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks su šalies ekonomika po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną.

„Tai, ko aš pasigendu šiame sraute, tai ilgalaikio žvilgsnio į Lietuvos verslo vystymosi prognozavimo perspektyvą – kas mūsų šalies laukia ateityje ir kokius receptus mūsų verslas galėtų taikyti, kad tokios ekonominės krizės būtų kuo švelnesnės“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas R. Krušinskas.

Jo teigimu, akivaizdu, kad konfliktai su didžiąja mūsų kaimyne Rusija – tiek kariniai, tiek politiniai, tiek ekonominiai – kartojasi nuolat ir tampa vis dažnesni. Tai parodo, kad Lietuva, kaip maža šalis, turi ieškoti klasikinių ekonomikos „vaistų“ – tolti nuo Kremliaus.

Vienas tokių – verslo rinkos diversifikavimas t.y. rizikos išskaidymas, dalį eksporto nukreipiant iš dažnai kumščiu grūmojančios Rusijos į kitas, labiau prognozuojamas valstybes.

„Kad ir kaip analizuotume praėjusių metų statistikos lenteles, Rusija – vienas svarbiausių mūsų prekybos partnerių, užėmęs kone penktadalį viso eksporto. Netekti tokios rinkos – milžiniškas iššūkis šalies ūkiui“, – pasakoja R. Krušinskas.

Žinojo, kad gali nudegti

Pasak R.Krušinsko, dabar Lietuvos verslininkai galėtų žvalgytis į buvusias sovietinio bloko nares: Gruziją, Azerbaidžaną, Kazachstaną, Moldovą. Šių šalių akyse Lietuva – patikimas, politiškai stabilus partneris. Į šių šalių sąrašą galima įrašyti ir „antrąją Lietuvą“ – Didžiąją Britaniją.

Jo teigimu, ėjimas į šių šalių rinkas – daug kainuojantis ir ilgas procesas, tačiau naujų rinkų žvalgybai reikia ruoštis visada.

Verslininkai, kurie sėkmingai tai darė, šiandien nukenčia mažiau, mat jie turi „atsargines“ šalis, kur dabar gali nukreipti savo produkciją.

„Lietuvoje verslas yra gan konservatyvus. Lietuviai mėgsta stabilumą – dažnas nuėję pas vieną gydytoją, pas jį eina visą gyvenimą. Versle negalime apsiriboti vienu partneriu, t.y. Rusija. Turime ieškoti kuo daugiau rinkų, į kurias galima eksportuoti ir taip mažinti kažkurios rinkos netekimo riziką, o, kad Rusijos rinka yra nestabili, visas šalies verslas žinojo jau seniai. Toks būtų ir ekonominis „vaistas“ – ieškokite naujų rinkų“ – sakė R. Krušinskas.

Trys scenarijai: vienas jų geriau neįvyktų

KTU profesorius prognozuoja tris galimus scenarijus, kaip pasibaigs ši kasdien aštrėjanti ekonominė krizė.

Pirmasis – optimistinis – scenarijus yra gan tikėtinas – konfliktas Ukrainoje pasibaigia per kelis mėnesius, vėliausiai prieš Naujuosius metus, nes tarptautinės bendruomenės spaudimas vis didėja. Randamas bendras sutarimas tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, ekonominės sankcijos atšaukiamos.

Pagal šį scenarijų Lietuva prarastų trijų keturių mėnesių eksporto rinką Rusijoje  – o ir tai itin didelė netektis tokiai mažai šaliai. Šiuo atveju verslas, pasak R. Krušinsko, turėtų paskaičiuoti, kaip reguliuoti savo apimtis vidinei šalies, Europos Sąjungos, Azijos ar kitoms eksporto rinkoms.

„Visgi labiausiai tikėtinas antrasis – ženkliai pesimistiškesnis – scenarijus. Tai reiškia, kad šis ekonominis konfliktas Ukrainoje užsitęs metus ar ilgiau. Tokiu atveju, mūsų verslas arba ieškos kelių, kaip įeiti į Rusijos rinką, veš produkciją per kitas šalis, kurioms netaikomi ribojimai, arba tiesiog perkels ten verslą“, – prognozavo KTU Finansų katedros vedėjas.

Pasak jo, nors kol kas kalbame apie greičiau  gendančių produktų gabenimą per aplinkui į Rusiją, kitas pasirinkimas tokiu atveju būtų tiesiog verslo uždarymas. Deja, jo perkėlimas į kitas šalis dar skaudžiau kirstų Lietuvai, nes šalis netektų darbo vietų ir mokesčių.

„Šio scenarijaus metu labai greitai paaiškėtų, kiek Lietuva yra svarbi ES, kiek pagalbos sulauksime iš savo didžiųjų tarptautinių partnerių, nes tai – iššūkis visam pasauliui“, – sakė ekonomistas.

R. Krušinskas užsiminė, kad egzistuoja ir trečiasis scenarijus, kuris geriau niekada neįvyktų – naujas pasaulinis karas. Didelio karo įsižiebimas visiškai izoliuotų Rusijos rinką, o Lietuva neišsiverstų be Vakarų pasaulio pagalbos.

Pigesnio pieno nesulauksime

R. Krušinskas priminė, kad pagal klasikinės ekonomikos modelius, produktų kainos esant tokiai situacijai, kai prarandama didelė dalis rinkos ir atsiranda produkcijos perteklius, turėtų kristi.

„Tačiau taip rašoma teorinėse knygose. Kai praėjusiais metais buvo sustabdytas pieno produktų eksportas iš Lietuvos, ar mes jautėme staigų kainų kritimą? Mes pamatėme kitokias pieno, sūrelių pakuotes, tačiau pieno produktų kainos iš esmės nemažėjo“, – priminė ekonomistas.

Pasak R. Krušinsko, galima spėlioti, kokios bus kainos, tačiau pabrėžė, kad kol kas Lietuvoje trūksta valdžios, verslo ir visuomenės solidarumo.

„Ar girdėjote verslo susitarimą, kad bendrai bus mažinamos kainos? Visai kitaip kalbama apie bendrą jų pakėlimą. Aš labai norėčiau, kad jos sumažėtų“, – sakė R. Krušinskas.

Dujų korta – per brangi

Rusija bet kokio scenarijaus atveju, jau ieško ir toliau ieškos alternatyvų savo ekonominiams poreikiams tenkinti tokiose rinkose, kaip Kinija, Indija, Pietų Amerika.

„V. Putino valdoma šalis patiria daug didesnį ekonominį spaudimą nei Europa, tačiau sakyti, kad jų ekonominė padėtis be išeities – tikrai negalime“, – teigė KTU profesorius.

Jis priminė, kad dabar situacija šioje pasaulinėje krizėje keičiasi jau ne savaitėmis, o dienomis. R. Krušinskas neatmetė galimybės, kad Rusijos prezidentas gali ant stalo mesti ir dujų kortą ir taip bandyti paveikti pasaulį.

„Ji galėtų būti mesta pesimistinio scenarijaus atveju, tačiau yra vienas „bet“. Rusija, kaip alternatyvą prekybai dujomis, jau surado kitą rinką – pasirašė 30 metų dujų tiekimo sutartį su Kinija. JAV, kaip atsaką Rusijai, pirmą kartą per 40 metų ėmė eksportuoti naftą iš savo žemyno. Tai reiškia, kad šiame ekonominiame kare svarbiausia bet kuriai šaliai rasti atsarginį variantą“, – pasakojo pašnekovas.

Tiesa, R. Krušinskas abejojo ar dujų vamzdžio užsukimo scenarijus galimas, mat tai reikštų lemtingus ekonominius nuostolius tiek Rusijai, tiek Vakarų Europai, kurie sukeltų politinę ir ekonominę suirutę.

Jo teigimu, jei visgi taip įvyktų, daugiau šansų atsitiesti  turėtų Europa, neblogai įsisavinanti alternatyvius atsinaujinančios energijos  gavybos būdus.